TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

ES ateitis Vyriausybei nerūpi

2016 07 01 6:00

Po referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo už išėjimą iš Europos Sąjungos (ES), pagrindinėse Europos sostinėse – aktyvus politikų ir diplomatų darbymetis. Galima vardyti daug rimtų priežasčių, kodėl atsakomybė už „Brexit“ tenka britų politinėms žvaigždėms, dėl savo karjeros visą valstybės likimą įstūmusioms į pavojų. Tačiau vieša paslaptis, jog britams „susimauti“ labai padėjo ES bei Europos Komisijos neveiksni pozicija pabėgėlių krizės akivaizdoje. Dabar visi supranta, kad svarbiausias Europos klausimas – kas toliau.

Vokietija su Prancūzija netruko suformuluoti savo poziciją dokumente, kurį kai kas jau šiandien vadina Europos supervalstybės kūrimo ultimatumu. Žodžiai, kuriais šią iniciatyvą Višegrado ketvertukui pristatė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, buvo kitokie. Tačiau turinys – labai drąsus. Iš esmės kalbama apie dar stipresnį Europos federalizavimą, ribojant valstybių teisę į savo kariuomenę (ir šiuo būdu ribojant NATO vaidmenį Europoje), specialiąsias tarnybas, mokesčių sistemą, sienų kontrolę, savarankišką migracijos politiką ir t. t.

Komentuodamas bendrą vokiečių ir prancūzų dokumentą, Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis atvirai perspėjo, kad toks „sąjungos kūrimas ES viduje – receptas Europos Sąjungos skilimui ir žlugimui“. Višegrado ketvertukas veda aktyvias konsultacijas, skirtas reaguoti į ES galiūnų iniciatyvas ir išsaugoti savo balsą ES.

Čia kyla klausimas – o ką daro Lietuva? Kodėl mes, kaip, pavyzdžiui, Čekija, nesudarėme specialios grupės Lietuvos pozicijoms dėl ES po „Brexit“ parengti? Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į konsultacijas su Višegrado ketvertu? Kodėl mūsų atstovų nebuvo tarp 10 ES valstybių (Rumunija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Didžioji Britanija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Austrija ir Lenkija), susirinkusių Varšuvoje kalbėtis iškart po referendumo?

Galbūt pasirinkome kalbėtis su skandinavais ar bent jau Baltijos sesėmis? Bet ir čia tyla. Tai, kad Lietuva šiandien stovi „lauke už durų“, kai sprendžiama ES ateitis, yra aktyvios dvišalės ir regioninės diplomatijos atsisakymo pasekmė, kai pastangos nukreipiamos į twitterinę „diplomatiją“, maitinamasi gandais ir laukiama sprendimų iš Briuselio, kurie bus priimti ir „retransliuoti“ visuomenei kaip įvykęs faktas.

Garbės nedaro ir aukščiausių mūsų pareigūnų vieši pareiškimai bei reakcija po britų referendumo. Premjeras atvirai ragina bėgti lietuvius iš Jungtinės Karalystės atgal į Lietuvą. O mūsų atstovas Europos Komisijoje Vytenis Andriukaitis Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderį Nigelą Farage'ą (agitavusį už britų išstojimą iš ES) Europos Parlamente išvadino glušiumi. Nuvilia šio politiko sovietinis stilius. Kad ir kokios būtų politinės takoskyros, tokia nepagarba ir kitaminčių ignoravimas ir yra viena priežasčių, stumiančių ES valstybių piliečius tolyn nuo Briuselio.

Grįžtant prie Didžiosios Britanijos, reikia pažymėti, kad Lietuvos reakcija iš tikrųjų turi būti priešinga. Užuot laidojus Jungtinę Karalystę, kaip tai daro valdantieji, po „Brexit“ Lietuvos dėmesys šiai šaliai turi tik išaugti. Jau vien todėl, kad tai antroji po JAV supergalia Šiaurės Atlanto organizacijoje, branduolinė valstybė, turinti veto teisę Jungtinėse Tautose, rimta Lietuvos prekybos partnerė bei namai didelei daliai Lietuvos piliečių. Visa tai mus įpareigoja dar labiau stengtis, kad Didžioji Britanija nenutoltų nuo Baltijos.

Ne veltui praeitą kadenciją inicijavome specifinį „Šiaurės lanko“ formatą, surengdami NB8 premjerų ir užsienio reikalų ministrų konsultacijas su Didžiąja Britanija. Ne atsitiktinai 2012 metais Lietuvos diplomatų suvažiavimo proga į Lietuvą skaityti pranešimo pakviečiau būtent savo kolegą Williamą Hague'ą, tuometį Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorių, ir jis mielai sutiko atvykti. Deja, tai buvo bene paskutinis rimtesnis aukšto britų pareigūno vizitas Lietuvoje.

Šią kadenciją Lietuvos politikų įdirbio su partneriais Jungtinėje Karalystėje beveik nematyti. O ką jau bekalbėti apie sustingusią parlamentinę diplomatiją – jokių iniciatyvų kalbėtis su britų politikais prieš „Brexit“ referendumą. Seimo vadovybei parlamentinė diplomatija prasideda ir baigiasi vizitais į Uzbekistaną, tarpparlamentiniais krepšinio ir futbolo turnyrais.

Taigi Lietuvos valdantiesiems nesolidu šiandien kritikuoti britus dėl jų referendumo rezultatų, turint omenyje, kad patys nieko nepadarėme. Šiandien privalome kuo skubiau taisyti savo klaidą – atgaivinti šios Vyriausybės užgesintą glaudaus bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste tradiciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"