TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

ES nupirko Turkiją, bet ar ilgam?

2015 11 30 17:39

Europos Sąjungos šalių vadovų savaitgalio susitikime su Turkijos ministru pirmininku Ahmetas Davutoglu  Briuselyje buvo susitarta dėl bevizio režimo tarp Šengenui priklausančių šalių ir Turkijos bei dėl trijų milijardų eurų pagalbos Turkijai. Ši šalis pagalbą turėtų skirti Sirijos ir kitų šalių pabėgėliams, kurių Turkijoje priskaičiuojama iki dviejų su puse milijono, ir tam, kad  jie iš šios šalies nebėgtų į Europą.

Kaip pastebi vokiečių spauda, Turkija sumaniai pasinaudojo Europos Sąjungos bejėgiškumu sprendžiant pabėgėlių klausimą. Konservatyvus laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pažymėjo, kad kai Rusija įsikišo į karą Sirijoje, remdama Basharo Al Asado režimą, tai betarpiškai palietė ir Turkiją, kuri turi savų interesų Sirijoje. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, nenusileidžiantis savo autoritarizmu Vladimirui Putinui, sumanė panaudoti Sirijos pabėgėlius, kaip šantažą prieš Europos Sąjungą, kad išspręstų strateginius savo šalies tikslus, vidinius ir išorinius.

Labiausiai Turkija šantažuoja Vokietiją, kuri jai turėtų sumokėti daugiausia iš tų suderėtų trijų milijardų eurų. Trumpuoju laikotarpiu Turkijai pavyko laimėti. Tarp ES ir Turkijos buvo pasirašyta deklaracija apie tolesnį bendradarbiavimą. Europos Sąjunga už tai gavo viltį, kad pabėgėlių srautai iš Sirijos ir Irako bei Afganistano bus sustabdyti Turkijoje ir toliau neplūs į Europą.

Ar iš tikrųjų taip atsitiks, dar klausimas. Turkija yra gerai žinoma, kaip korumpuota valstybė. Vien tas faktas, kad šalies prezidentas R.T. Erdoganas savo žentą paskyrė energetikos ministru, daug ką pasako. Kaip ir tai, jog Turkijos policijos pareigūnai nemažai patys prisidėjo, kad pabėgėlių kontrabanda iš jų šalies į Europą įgautų milžinišką mąstą. Sąmoningai neuždarydama sienos su Sirija, Turkija remia pasiskelbusiąją “Islamo valstybę“, suteikdama jos nariams galimybę prekiauti naftos produktais ir laisvai judėti į Turkiją ir iš jos atgal į Siriją. Neatsitiktinai JAV kantrybė trūko ir ji pareikalavo, kad Turkijos siena su Sirija būtų uždaryta teroristams.

Europos Sąjunga į visa tai užmerkė akis, kaip ir į Ukrainą, kuri korupcijos lygiu pralenkė net Turkiją, ir jos galimybės tapti ES nare artimiausiais metais gerokai sumažėjo. Europai, ypač Vokietijai, pirmiausia rūpi išspręsti pabėgėlių problemą, nes tai susiję su milžiniškais finansiniais ištekliais, politikų reitingų kritimu ir kraštutinių dešiniųjų, kurių populiarumas auga Europoje, atėjimu į valdžią. Jei R.T. Erdoganas dėl sutarties su ES tampa nugalėtoju ir jo populiarumas šalyje dar labiau išaugo, tai vokiečių kanclerės Angelos Merkel reitingai krenta, o jos galimybės savarankiškai veikti užsienio politikoje menksta.

Turkijos susitarimas su Europa be kita ko leis sušvelninti Rusijos sankcijas Turkijai, kurias rusai įvedė po jų lėktuvo numušimo. Taip pat ir be vizinio režimo uždraudimą, kuris palies ne tik Turkiją, bet ir Rusijos piliečius – apie 4, 5 milijonų rusų kiekvienais metais atostogavo Turkijos kurortuose. Už tai turkai nuo kitų metų spalio galės laisvai keliauti po Šengeno erdvę, taip pat ir po Lietuvą.

Vis dėlto pabėgėlių klausimo tik susitarimu su Turkija Europai nepavyks išspręsti. Tą viešai pasakė ir ES prezidentas Donaldas Tuskas. Europoje įvairiais duomenimis šiuo metu yra nuo 900 tūkstančių iki 1,5 milijono pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos. Kai kurių Lietuvos, Lenkijos ar Vengrijos politikų, save vadinančių demokratais, liberalais ar krikščionimis, ir ne tik jų, požiūris į pabėgėlius man primena nacių ir jais patikėjusių nacionalistų, samprotavimus apie žydus ketvirtame dešimtmetyje.

Iš pradžių buvo tik kalbama, kokie tie žydai „nevalyvūs, tingūs, kokie skirtingi nuo mūsų, aukštesnės rasės europiečių“. Po to juos imta atskirti nuo kitų tautų į getus, koncentracijos stovyklas, o galiausiai šaudyti.

Ar negresia Europai naujas holokaustas, o kartu su juo – ir dar vienas pasaulinis karas? Tik dabar ne prieš žydus, o prieš krikščionis ir musulmonus karo pabėgėlius iš Sirijos, Irako ar Afganistano.

Žinoma visame pasaulyje lenkų kino režisierė Agnieszka Holland, dabar gyvenanti Paryžiuje, duodama interviu lenkiškai žurnalo „Newsweek“ laidai praėjusią savaitę, kalbėjo apie tai, kad visos tos fobijos, kurias skatina dešinieji radikalai, yra naudingos V. Putino režimui, kuriam reikalinga suskaldyta, tarp savęs besiriejanti Europa.

Į klausimą „ar Europai gresia holokausto šmėkla?“, ji atsakė taip: „Matau juodą scenarijų. Pirmiausia derėtų įsisąmoninti, kad pabėgėliai nėra „Islamo valstybė“. Būtent dėl šios kaltės tie pabėgėliai atsirado. Ir jei jų negalima sulaikyti, nes jie jau yra viskam apsisprendę, o priimti jų niekas nenori, tuomet galbūt galima juos ir užmušti? Ir tai padarys europiečiai. Sočių europiečių požiūriu pabėgėliai yra naujieji žydai.“

Nuo tautų įžeidinėjimų, neapykantos skatinimo, etikečių klijavimo prasideda holokaustas ir etniniai valymai, kuriuos pergyveno Ruanda ir Balkanų pusiasalis. Apie pabėgėlius net vieši asmenys kalba tarsi ne apie žmones. Tai, anot režisierės,“ yra visiška dehumanizacija“, kuri skatina blogį. Blogio elementas yra žmogaus prigimtyje ir nedaug tereikia jam išlaisvinti. Tai liudija visas XX amžius, kai teko pergyventi du pasaulinius ir daug lokalinių karų, nusinešusių kelias dešimtis milijonų žmonių gyvybių.

Dehumanizacijos pavyzdžių matome ir girdime – ne tik populistų politikų, kurie net nesusimąsto apie svarbesnius egzistencijos klausimus ir gąsdina žmones Lietuvoje dar nematytais pabėgėliais. Jų daug galima perskaityti įvairiuose portalų komentaruose.

Kyla klausimas, ar tai nėra neapykantos kurstymas ir ar jų nereikėtų pašalinti, kaip daroma Vakarų Europos šalyse.

Kodėl Lietuvoje mes tokie pakantūs įvairiais būdais skleidžiamam blogiui? Abejingai žiūrėdami į neapykantos tarp tautų ir rasių kurstymą, greit patys tapsime kurstymo aukomis, net nesuvokdami, kad patys prie to prisidėjome.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"