TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

ES parama – tik gyvybiškai svarbiems projektams

2013 10 17 6:00

Šią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė sąrašą 250 svarbiausių energetikos projektų, kurie galės pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą. Šis sąrašas atspindi ES valstybių siekį dar labiau integruoti savo energetiką į bendrą tinklą, užtikrinti saugesnį energijos išteklių tiekimą, didinti savo konkurencingumą. 

Projektų sąraše – ir projektai, tiesiogiai susiję su Lietuva bei jos siekiu stiprinti energetinius ryšius su kaimynėmis valstybėmis.

Visiems 250 projektams įgyvendinti 2014–2020 metais numatyta 5,85 mlrd. eurų (20,2 mlrd. litų) parama. Akivaizdu, kad visiems projektams lėšų neužteks. Didesnę tikimybę gauti ES paramą turi projektai, stiprinantys ne tik vienos valstybės, bet ir regiono bei visos ES energetikos sistemą.

Estiją, Latviją ir Lietuvą vienija bendras projektas – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europos elektros tinklais. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES trečiojo energetikos paketo reikalavimais. Sinchronizavimas su Europos elektros tinklais įmanomas tik nutiesus Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį. Šis projektas taip pat įtrauktas į svarbiausiųjų sąrašą.

Geras galimybes gauti finansinę paramą turi ir dujų jungtis iš Lietuvos į Lenkiją. Oficialiai teigiama, kad jungtis integruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Lenkijos Svinouiscio SGD terminalą sukurtų prieigą prie pasaulinės suskystintų gamtinių dujų rinkos. Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis yra dalis plano integruoti Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją į bendrą Europos rinką.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad svarbiausiųjų ES energetinių projektų sąraše nėra Klaipėdos SGD terminalo, tačiau į svarbiausiųjų sąrašą įtrauktas jau veikiančio Lenkijos Svinouiscio SGD terminalo galingumų didinimo projektas.

Į sąrašą įtrauktas ir regioninis Rytų Baltijos SGD terminalo projektas, nors dar neapsispręsta, kur jis bus statomas – Estijoje, Suomijoje ar Latvijoje. Atliktos studijos rodo, kad šio regioninio terminalo statyba užtruktų mažiausiai 17 metų. Europos Komisijai esu pateikęs argumentus, kad tokio regioninio terminalo statyba netenka prasmės, prasilenkia su ekonomine ir politine logika, lemia dar didesnę Baltijos regiono energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo. Klaipėdos SGD terminalas jau 2015 metais turės galimybę pirkti dujas konkurencingomis, manau, mažesnėmis nei dabar kainomis iš kitų tiekėjų. Lietuva turi siekti bent dalinės ES paramos Klaipėdos terminalui.

Lietuvos siekį įgyvendinti Lietuvos ir Latvijos dujotiekio jungties stiprinimą ir dujotiekio atkarpos Klaipėda–Kiemėnai (Lietuvos ir Latvijos pasienis) tiesimą taip pat reikėtų vertinti iš regioninio Rytų Baltijos SGD terminalo projekto taško. Galima teigti, kad tai bendro Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos projekto dalis. Latvija siekia gauti ES paramą dujų tiekimui atnaujinti rytiniame Baltijos jūros regione: stiprinti dujų jungtį su Lietuva ir Estija, modernizuoti vidaus dujotiekius bei Inčukalno požeminių dujų saugyklą. O Estija norėtų tiesti dujų jungtį su Suomija. Kitaip tariant, Europos Komisija, neįtraukdama Klaipėdos terminalo į svarbiausiųjų projektų sąrašą, lyg ir siūlo Lietuvai dujas pirkti iš Lenkijos Svinouiscio terminalo arba ateityje per Latviją – iš regioninio suskystintų gamtinių dujų terminalo Suomijos įlankoje.

Tokia situacija rodo, kad Klaipėdos terminalui ateityje gali būti sunku konkuruoti su dviem didžiuliais – iš vienos ir kitos pusės – veikiančiais dujų terminalais, kuriems buvo skirta ES parama. Nors Lietuva, turėdama Klaipėdos SGD terminalą, tokiais pat principais pati galėtų tiekti dujas tiek Lenkijai naujuoju dujotiekiu, tiek Latvijai – per tuos pačius Kiemėnus.

Kokius dar projektus siekia įgyvendinti Lietuvos kaimynės – Latvija, Estija, Lenkija? Latvija, be jau minėtų dujotiekių modernizavimo ir regioninio Rytų Baltijos suskystintų gamtinių dujų terminalo, siekia stiprinti ir modernizuoti vidaus elektros tinklus, elektros jungtį su Estija. Estija, be jau minėtų projektų, siekia stiprinti vidaus elektros tinklus ir elektros jungtį su Latvija, plėtoti hidroakumuliacinės elektros energijos gamybą naudojant jūros vandenį. Lenkija, be minėtų dujų ir elektros jungčių su Lietuva, Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalo, ketina modernizuoti ir stiprinti elektros jungtis su Vokietija, plėtoti hidroakumuliacinės elektros energijos gamybą pasienyje su Vokietija ir Čekija, modernizuoti, tiesti naujus vidaus dujotiekius, stiprinti Vakarų Lenkijos dujų jungtį su Čekija, tiesti dujų jungtis su Slovakija ir Danija, modernizuoti dujotiekio „Jamalas-Europa“ atkarpą, tiesti naftotiekį į Ukrainą, statyti naftos terminalą Gdanske.

Visi šie projektai rodo, kad Lietuva ir jos kaimynės ne tik siekia integruotis į Europos energetikos sistemą, bet ir deda pastangas pavieniui plėtoti savo valstybių energetiką. Tai reiškia, kad šios valstybės labai rimtai ruošiasi konkurencinei kovai, kuri yra neišvengiama ir ES viduje. ES deklaruoja, kad pirmiausia parama bus suteikta regioniniams projektams, tarp jų, tikėkimės, ir Lietuvos projektams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"