TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

ES pertvarko ekonomikos valdyseną

2013 04 23 4:20

Krizės sukrėsta Europos Sąjunga (ES) pertvarko savo ekonomikos valdyseną. Gegužę įsigalioja griežtesnė ES euro zonos šalių formuojamų biudžetų priežiūra.

Kitąmet turi pradėti veikti Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (Fiskalinės sutarties) reikalavimai, perkelti į nacionalinę teisę. Jie užtikrins kur kas griežtesnę Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų (irgi sugriežtintų) priežiūrą bei įgyvendinimą. Ir tai galios ne vien euro zonos šalyse, kurios yra prisidėjusios prie tų teisės aktų.

Po metų kitų pradėsime matyti, kokie rimti pokyčiai buvo padaryti, ir suprasime, kodėl daugelis skeptikų ėmė minėti "Gosplaną" (instituciją, simbolizuojančią Sovietų imperijos centralizuotą komandinės ekonomikos valdymą).

Krizė ir nepaprastai sunkios bei tvarios jos pasekmės galvanizavo tą nedrausmingą 27 savanaudžių nacionalinių subjektų būrelį su keliais darvinistinėje evoliucijoje iškilusiais lyderiais. Būrelis (pagal gyventojų skaičių prilygstantis beveik pusei Kinijos, o gaminantis ir vartojantis tris kartus daugiau negu Kinija) vėl imasi veiksmingiausio įrankio Europai stiprinti - politinės vienybės ir galios siekti per ekonominę integraciją. Kaip 1957 metais pasirašyta Romos sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo išgelbėjo Europą nuo kruvinų konfliktų (ir ne veltui pelnė unijai Nobelio taikos premiją), taip dabar jau ne karo, bet ekonominės ir socialinės stagnacijos grėsmė reikalauja analogiškos strategijos.

Neaišku, kaip atrodytų krizė Europos Sąjungoje, jei joje nebūtų pinigų sąjungos, t. y. euro zonos. Galima numatyti tik kai kurias neišvengiamas pasekmes. Suirtų nuo 1979 metų egzistavusi nacionalinių valiutų kursų stabilumą palaikanti sistema (dėl to padidėtų infliacijos tempo skirtumai, gresiantys didesne ekonominio augimo diferenciacija). Prasiskolinusios ir nuolat deficitinius biudžetus turinčios šalys daug anksčiau pamatytų, kad gresia katastrofa. Sustiprėtų valstybių ekonominių interesų divergencija ir padidėtų ES fragmentavimosi grėsmė.

Šioms problemoms spręsti galop būtų pasiūlytos tos pačios priemonės, kurios siūlomos ir įgyvendinamos dabar. Tačiau susitarta dėl jų būtų sunkiau ir vėliau, tad ES, maldamasi vietoje, prarastų 4-5 metus, o Šiaurės Amerika ir Pietryčių Azija stumtųsi į priekį.

Kaip netrukus atrodys jau nuo 1993 metų vidaus rinkos šiek tiek suvienytos ES šalių ekonomikos tvarkymas? Kaip pabrėžia Europos Komisija, iki krizės ekonominės politikos koordinavimas iš esmės buvo savanoriškas. Valstybės sutardavo dėl bendrų tikslų ir jų siekiamybės, bet nei stipresnės vykdymo priežiūros, nei sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą nebuvo.

Dabar bus. Stabilumo ir augimo paktas faktiškai reikalavo tik viešųjų (valdžios tvarkomų) finansų subalansavimo (ir euro zonos šalims numatė sankcijas, bet kartu ir gausybę išlygų toms sankcijoms išvengti). Dabar Briuselis (Europos Komisija, o kur reikia įsakmių sprendimų ir sankcijų - Taryba, kurioje pakaks sprendimų balsų dauguma) pats imsis spręsti, ar ES valstybei gresia jos valdžios finansų išbalansavimas. Ne tik ar gresia, bet ir kodėl gresia, ir ką siūloma daryti, kad grėsmė išnyktų.

Bus pasinaudota 2010 metais įvesto "Europos semestro" procedūromis, t. y. išankstiniu kitų metų ES šalių biudžetų vertinimu, kad būtų galima iš anksto nustatyti pavojų valdžios finansams. Komisija jau teikia kiekvienai ES valstybei metines augimo apžvalgas, o jų pagrindu - ir konkrečias rekomendacijas. Bendrijos valstybės rengia nacionalines reformų programas (Konvergencijos arba Stabilumo programas), Briuselis jas vertina ir vėl teikia rekomendacijas šalies ekonominei politikai tobulinti.

Nuo šių metų kiekviena ES narė iki spalio 15 dienos turi pateikti Komisijai nacionalinio biudžeto projektą. Ji patikrins, ar tas biudžetas atitinka šalies įsipareigojimus pagal Nacionalinę reformų programą.

Teisiniu požiūriu tai privaloma tik euro erdvės valstybėms, tačiau tiek Fiskalinę sutartį, tiek vadinamąjį šešių dokumentų paketą pasirašė ir ne euro zonos narės (tarp jų ir Lietuva). Šios šalys savanoriškai įsipareigojo laikytis subalansuotos ekonominės politikos ir sutiko su intensyvia jos priežiūra.

Jokių skilandžių ir "Žalgirio" butelių į Briuselį vežti nereikės. Bus derinama ne žaliavų ir energijos tiekimo apimtis, ne kainos, ne mokesčių tarifai, ne atlyginimai, net ne biudžeto pajamos ir išlaidos, o tik viešųjų finansų subalansavimas, skolų (jei to reikia) mažinimo būdai bei nacionalinių ūkių reformos, reikalingos valstybės konkurencingumui stiprinti.

Kitaip tariant, ekonominės valdysenos unifikavimas ir koordinavimas nei ką nors duos, nei atims iš šalių nacionalinių pajamų; tačiau jis reikalaus laikytis sveiko proto diktuojamų principų ekonominėje politikoje ir rūpintis valstybės ūkio plėtros tvarumu.

Tikslesnės ekonominės valdysenos taisyklės, griežtesnė jų vykdymo priežiūra ir automatiškai veikiantis sankcijų mechanizmas euro erdvės šalis žada sutelkti į drausmingesnį būrį nei likusios ES narės.

Kai kuriems politikams tokia perspektyva sužadino itin radikalias mintis. Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as prieš keletą savaičių net tiesiai pareiškė - reikia sustabdyti šalių priėmimą į euro erdvę (priimti dar Lenkiją) ir taip sukurti ES "šerdį". Jo žodžiais, 27 valstybių unija yra trapi, nestabili ir susiskaldžiusi. Tegul ES ir toliau plečiasi, tegul užsiima tarpusavio prekybos, konkurencijos ir žuvininkystės politikos reikalais. Tuo metu euro zona turi nebesiplėsti, jai esą būtina žengti pirmyn bendros biudžeto, mokesčių ir pinigų sąjungos (federacijos) link.

Ryškėjant Šiaurės ir Pietų skiriamajai linijai ES struktūroje, toks raginimas veikiau bus palaikytas dar vienu bandymu advokatauti ES pietinėms valstybėms, kurios patiria ir toliau patirs rimtų ekonominių problemų, nei ekonominiais argumentais pagrįstu siūlymu. Tačiau jis patvirtina vieną svarbią tiesą - euro zona turi geresnes galimybes (ir imperatyvus) veržtis pirmyn ekonominės integracijos srityje.

Tai dar vienas argumentas, kodėl reikia kuo greičiau stoti į pinigų sąjungą. Ypač šalims, kurios ekonominėje politikoje turi nepamiršti savo geopolitinės situacijos ir jos diktuojamų nacionalinių strateginių interesų. Taip, tokioms kaip Lietuva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"