TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

ES tegali mažėti

2016 02 01 8:48

Europos Sąjunga buvo sugalvota turtingų ir galingų Europos valstybių politinio, finansinio ir kultūros elito. Jai plečiantis, nebuvo klausiama ES jau priklausančių  žmonių nuomonės, ar jai plėstis, ir jei taip, tai kiek? Nebuvo klausiama, ar Graikiją reikia priimti į euro zoną. Viską nusprendė ES politikai.

ES iš „turtingųjų klubo“, kai ją sudarė Vokietija, Prancūzija, Italija ir Beneliukso šalys, per porą dešimtmečių tapo 28 valstybių sąjunga – ne tik skirtingo ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio, bet ir skirtingų kultūrų bei skirtingo mentaliteto visuomenių konglomeratu, turinčiu skirtingus interesus, be vieningos užsienio ir gynybos politikos. Galbūt tokia skirtingų valstybių gausa ir negali jų turėti?

Kol ES nesusidūrė su didesnėmis problemomis, viskas atrodė neblogai: šalių narių gyventojai džiaugėsi galimybe laisvai keliauti ir dirbti bet kurioje ES šalyje, verslas klestėjo, sėkmingai konkuruodamas su JAV, Kinijos ir Lotynų Amerikos rinkomis. Mažiau išsivysčiusios šalys, prie kurių priskiriama ir Lietuva, džiaugėsi milijardų eurų injekcijomis iš bendro ES iždo.

Turtinga ir pagyvenusi Vakarų šalių visuomenė mielai priima kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbo jėgą iš Rytų bei Vidurio Europos valstybių, nes trūksta savų darbuotojų. Tačiau tokia vienpusė darbo jėgos migracija iš Rytų į Vakarus ir iš Pietų į Šiaurę skurdina mažiau išsivysčiusias ES šalis, atimdama iš jų aukštos kvalifikacijos specialistus, pradedant gydytojais, medicinos seselėmis ir slaugėmis, baigiant inžinieriais bei informacinių technologijų specialistais.

Toks procesas taip pat kelia demografines problemas, kurios ypač skausmingai jaučiamos Lietuvoje, kai šalies provincijoje ima katastrofiškai mažėti įvairių rūšių kvalifikuotų specialistų. Jų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. Tai jau virsta bendra ES problema, kurios Briuselio biurokratai dar net nepradėjo svarstyti. O gal nenori pastebėti?

Žinoma, tai vyksta ne tik dėl to, kad yra laisvas darbo jėgos judėjimas ES viduje, bet ir todėl, kad egzistuoja didžiulis darbo jėgos apmokėjimo skirtumas Rytų ir Vidurio Europoje bei Vakarų Europoje. Ši tendencija išliks dar ilgai, jei ES nesikeis ir jei išsivystymo lygis tarp Rytų ir Vakarų Europos bei atlyginimo skirtumai bus tokie ženklūs.

ES šalių lyderiai ir galinga Bendrijos biurokratinė mašina – tūkstančiai žmonių Briuselyje ir Stasbūre – ilgai neskyrė didesnio dėmesio ES šalių vystymosi perspektyvai ir galimiems ateities iššūkiams. Gerai apmokami biurokratai nerado laiko susimąstyti, kur veda tokia beatodairiška ES plėtra ir didžiuliai skirtumai tarp atskirų valstybių. Jie pražiopsojo ir pabėgėlių krizę, apie kurią informavo ne vienos ES šalies diplomatai dar prieš pora metų.

Tačiau Graikijos mokumo, kitų ES šalių skolų ir ypač pabėgėlių krizė verčia manyti, kad ES neišvengiamai privalės keistis, jei norės toliau išlikti atviromis vidaus sienomis. Išorinių Šengeno sienų ji kol kas apsaugoti nesugeba, nes dauguma ES šalių neskuba Graikijai į pagalbą, kad sienos būtų apsaugotos. Pagal Dublino susitarimą jas turi saugoti tos šalys, kurios ribojasi ne su ES valstybėmis. Taigi, tai turėtų daryti Graikija, Italija, Kroatija, Vengrija ir kitos menkiau išsivysčiusios valstybės, turinčios begalę kitų ekonominių bei socialinių problemų.

ES turi peržiūrėti savo strateginius tikslus, mažinti įtampą pačioje Sąjungoje tarp problemas skirtingai reginčių valstybių. Didžiosios ES šalys ir ypač Bendrijos biurokratinis aparatas privalo labiau įsiklausyti į eilinių ES piliečių balsą ir jų nuotaiką. Kitaip ES ištiks krachas, kurio pasekmes sunku prognozuoti.

Deja, kaip pastebėjo įtakingas vokiečių dienraštis „Die Welt“, pabėgėlių krizės akivaizdoje Europa pasirodė „silpna ir supuvusi“, kaip „egoistų susirinkimas“, kuriame kiekviena šalis stengiasi išspausti kuo daugiau naudos sau. Ar tokia Europa turi ateitį?

Galbūt, ko nepadarė ES biurokratnė mašina ir ES šalių vadovai, tradicinės dešiniosios ir kairiosios partijos, pavargusios nuo buvimo valdžioje, padarys dešinieji radikalai Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, galiausiai Vokietijoje. Gal jų atėjimas į valdžią supurtys Europą, privers ją keistis?

Visko gali būti, tik nežinia kuria kryptimi, nes Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiai rodo, kad radikalioji dešinė nėra geresnė už kairiuosius radikalus, kurių netrūksta nei Jungtinėje Karalystėje, nei Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje. Abiejų spalvų radikalams vienodai nerūpi demokratija, bet rūpi kuo didesnės valdžios koncentracija vienose rankose.

Vieni pirmųjų prieš tolimesnę ES plėtrą stojo Olandijos populistai ir radikalios dešiniosios partijos. Jos pareikalavo, kad būtų surengtas referendumas dėl asocijuotos narystės suteikimo Ukrainai. Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma olandų pasisakytų prieš tolimesnę ES ir Ukrainos integraciją. Panašūs referendumai gali kilti ir kitose šalyse, kai bus keliamas (jeigu tai iš viso bus daroma) klausimas dėl Turkijos narystės.

Vakaruose vis dažniau girdisi balsų ne dėl ES plėtros galimybės, o dėl to, kaip reikėtų Sąjungą susiaurinti, padaryti jos valdymą efektyvesniu, atsisakant dalies ES šalių narystės ir mažesnei valstybių grupei einant glaudesnės integracijos keliu. Anksčiau ar vėliau Lietuvai gali tekti rinktis, kokiu keliu ji norės eiti. Geriausia, kad tą kelią pasirinktų dauguma piliečių, o ne tik politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"