Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Estijos Europos prioritetai

 
2017 07 19 10:03

Estija iš Maltos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai pusę metų anksčiau nei buvo numatyta. Mat turėję pirmininkauti britai patys nutarė derėtis dėl savo narystės ES, ir dabar Estijai teko atsakomybė ES-Britanijos derybų metu užimti garbingą pirmininko vietą.

Kitas sutapimas, kad Estija vadovauja ES tuo metu, kai baigiama paruošti nauja Bendrijos ateities koncepcija, ji turi būti svarstoma ir priimta gruodžio mėnesį vyksiančioje ES Vadovų taryboje. Atkaklūs gandonešiai Briuselyje teigia, kad dėl šio plano iš esmės susitarta tarp Vokietijos ir Prancūzijos, bet jis bus paskelbtas spalio mėnesį – po rugsėjį įvyksiančių Vokietijos rinkimų.

Visiškai neaišku, ar su šiuo planu yra susipažinusi Lietuva, ar jai tinka pasiūlymai ir kokia valstybės ateities raida yra planuojama. Bet kuriuo atveju jokių didesnių diskusijų šia tema negirdėti.

Tik iš nesuprantančių, ko verta žodžio laisvė, studentų skundų apie dėstytojus galima sužinoti, kad bent jau akademiniuose sluoksniuose Lietuvos ateities vizijos Europos Sąjungoje yra aptariamos. Baugu, kad nebūtų padaryti neatsakingi pareiškimai, kaip atsitiko svarstant Europos Sąjungos agentūrų, dirbančių Londone, būstinių perkėlimą, į kitas ES valstybes nares dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, kai iki šiol neįvardytų vadovų nurodymu nebuvo pateikta paraiška jų perkėlimui į Lietuvą, motyvuojant prastu šalies susisiekimu su kitomis šalimis ir negebėjimu įsteigti mokyklą, veikiančią pagal Europos mokyklos tarptautinę programą.

Kas ES Vadovų taryboje leidžia juodinti valstybę ir netiki šalies gebėjimais tvarkyti savo ateitį, reikia spėti iš dviejų, pagal nuostatus tik du asmenys turi įgaliojimus ten atstovauti Lietuvą – Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis. Pastaroje taryboje dalyvavo D. Grybauskaitė.

Kaip ta proga neprisiminti ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimo uždaryti lietuviškas avialinijas dėl keliasdešimt tūkstančių eurų skolos – tiek, kiek dabar tikriausiai užsienio avialinijoms per mėnesį permoka valstybės įstaigų tarnautojai skraidydami į Briuselį.

Pati Estija savo pirmininkavimo programą pristato kiek paprasčiau – kaip ir reikia tikėtis iš estų, teikdama prioritetą skaitmeninės dienotvarkės įgyvendinimui. Belieka laukti, kad bent vieną skaitmeninės dienotvarkės dalyką estams pavyks sutvarkyti greitai – galimybę tarp savęs moderniai komunikuoti įvairioms Europos institucijoms, mat už šią sritį Europos Komisijoje atsakingas būtent Estijos deleguotas komisaras.

Pabandžius surengti video konferenciją tarp išmėtytų per daugelį pastatų Briuselyje, Liuksemburge, o skaičiuojant su agentūromis – ir visose 28 ES šalyse Europos Komisijos padalinių ir institucijų atstovų, tai lengvai padaryti nepavyktų. Dėl paprasčiausios priežasties: visos institucijos naudoja tik savo pasirinktas video konferencijų organizavimo programas, mat viešuosius pirkimus vykdo savarankiškai. Technologinės galimybės didelės, o rezultatas – šnipštas.

Ši istorija iš esmės atskleidžia vieną pagrindinių ES skaitmeninės dienotvarkės problemų – standartų trūkumą, o kartu ir nepakankamą skaitmeninės ekonomikos efektyvumą. Standartizacijos problemos atsiliepia ir kibernetinio saugumo užtikrinimui. Seniai jau kalbama, kad visi prietaisai, gaminami ES ar čia įvežami, turi atitikti „saugus pagal dizainą“ reikalavimus. Tada vartotojams nereikės jaudintis, kad vaikų žaislai patys pradės judėti, savaeigiai automobiliai važiuos ne ten, kur reikia, o šaldikliai ne šaldys, bet atšildys produktus.

Dabar beliko tik smulkmena – nustatyti to „saugaus pagal dizainą“ įrenginio reikalavimus, juk ES galioja įvairūs kokybiniai reikalavimai produktams. Bet šioje srityje progresas menkas, technologinių bendrovių ekspertai nėra nusiteikę tokius standartus kurti – tada išryškėtų jų darbo kokybė, o valdžios institucijos tokių ekspertų stokoja.

Bet mažytė Estija jau ne kartą įrodė, kad gali įveikti didelius kalnus, tad jos ambicingoje pirmininkavimo dienotvarkėje įrašyti tikslai atrodo pragmatiškai.

1. Atvira ir inovatyvi Europos ekonomika – užtikrinant keturias pagrindines ES laisves – laisvą prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Sudarant sąlygas kuo paprasčiau pradėti verslą Europoje, kuriant naujas finansavimo galimybes įmonėms, sukuriant stabilią elektros energijos rinką ir užtikrinant sąžiningą konkurencija.

2. Saugi ir apsaugota Europa, veikiant kartu kovoje su nusikaltimais ir terorizmu, stiprinant ES sienų apsaugą, sprendžiant migracijos krizę, stiprinant ir gerinant santykius su Rytų partnerystės šalimis, plėtojant bendradarbiavimą tarp ES šalių gynybos srityje ir ES-NATO partnerystę.

3. Skaitmeninė Europa ir laisvas duomenų judėjimas, didelį dėmesį skiriant e. komercijos ir e. paslaugų plėtrai, modernios komunikacijos užtikrinimui tarp šalių, e. viešųjų paslaugų plėtros skatinimas

4. Visaapimanti ir tvari Europa, modernizuojanti taisykles ir siekianti užtikrinti galimybę darbuotojų laisvam judėjimui, suteikianti lygias galimybes įsigyti aukštos kokybės išsilavinimą ir ugdyti modernius darbinius įgūdžius, sauganti aplinką ir kurianti tvarią aplinkosaugą.

Reikia Baltijos kaimynams palinkėti sėkmės ir padėti įgyvendinti jų programą bei ES ateities vizijos kūrimą. O Lietuvai, ieškančiai sprendimų, kaip padaryti savo ekonomiką efektyvesnę, jų toli ieškoti nereikia – labai pravartu pasiremti Estijos pasiūlyta dienotvarke visai Europai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"