TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Euras vėl tapo madingas

2013 02 19 6:00

Posakis "Kaip žiūri, taip ir matai" puikiai apibūdina finansų rinkose vykstančius pokyčius, kurie dažnai priklauso ne nuo fundamentalių veiksnių, o nuo investuotojų požiūrio į juos.

Juk akivaizdu, kad atsakymas į klausimą, ar stiklinė yra pusiau tuščia, ar pusiau pilna, nepriklauso nuo joje esančio vandens kiekio. Ir vis dėlto tai du skirtingi atsakymai. Praėjusių metų vasarą tarptautiniai investuotojai itin skeptiškai žiūrėjo į euro zonos ir paties euro ateitį, matė išties negerų dalykų: dideles ir tebeaugančias euro zonos šalių, ypač pietinių, skolas, nuolat didėjantį nedarbo lygį, lėtą ekonomikos augimą, vyriausybių nesugebėjimą vykdyti svarbių struktūrinių reformų ir susitarti tarpusavyje dėl bendros Europos Sąjungos (ES) ateities. Euras silpnėjo, įmonių akcijų kainos krito, o investuotojai vis labiau nerimavo dėl galimo Ispanijos, Italijos ir net pačios ES "motinos" Prancūzijos bankroto.

Tačiau per pusmetį viskas apsivertė aukštyn kojomis, ir "ąžuolais vijokliai virto, o vijokliais - ąžuolai". Euras vėl tapo madingas ir paklausus. Išties euro, taip pat ir lito, kursas per pusmetį reikšmingai sustiprėjo. Tai ne juokais išgąsdino Lietuvos emigrantus, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje. Svaro kursas nuo 4,4 lito 2012 metų rugpjūtį nusirito iki mažiau nei 4 litų 2013-ųjų vasario pradžioje. Taigi emigrantų santaupos vien dėl valiutos kurso pasikeitimo sumažėjo apie 10 procentų. Požiūris, jog Pietų Europos valstybėms gresia bankrotas, taip pat tapo nebemadingas. Dar praeitą vasarą investuotojai laikėsi nuomonės, kad Ispanijos tikimybė bankrutuoti per artimiausius penkerius metus yra 37 proc., Italijos - 35 proc., Prancūzijos - daugiau kaip 15 procentų. Tačiau per pusmetį Ispanijos ir Italijos grėsmė bankrutuoti sumažėjo kone perpus ir šiuo metu siekia apie 20 proc., Prancūzijos - vos 7 procentus. Beje, Lietuvos bankroto tikimybė per pusmetį taip pat smuktelėjo nuo 17 iki 8 proc., o padidėjęs investuotojų pasitikėjimas leido Lietuvai šių metų sausį gerokai pigiau pasiskolinti 400 mln. eurų tarptautinėse finansų rinkose.

Kyla natūralus klausimas: kas lėmė tokius kardinalius pokyčius finansų rinkose? Juk euro zonos valstybių skolos per pusmetį nesumažėjo, priešingai - dar labiau padidėjo, nedarbo lygis tebesiekia istorines aukštumas, daugelio euro zonos šalių ekonomika stagnuoja, o vyriausybės toliau nesugeba vykdyti svarbių struktūrinių reformų ir susitarti tarpusavyje dėl bendros ES ateities (žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir Jungtinės Karalystės pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš ES). Tiesa, reikia pripažinti, kad žengta svarbių žingsnių didinant euro zonos ir paties euro stabilumą, tačiau svarbiausias veiksnys, mano vertinimu, yra pasikeitęs investuotojų požiūris. Jis leido pamatyti ne tik neigiamas, bet ir teigiamas euro bei visos euro zonos savybes. Kitaip tariant, euro zona iš "pusiau tuščios" vėl tapo "pusiau pilna", o euras - madingas.

Šią investuotojų požiūrių kaitą puikiai iliustruoja garsaus ekonomisto Johno Meynardo Keyneso dar 1936 metais aprašyta "Keyneso grožio konkurso" teorija, kuri teigia, kad finansų rinkų pokyčiai gali būti lyginami su pokyčiais, vykstančiais per gražiausios žurnalo merginos rinkimus. Šio konkurso taisyklės labai paprastos: kiekvienas žurnalo skaitytojas renka jam labiausiai patinkančią merginą, tada rezultatai suskaičiuojami ir daugiausia balsų pelniusi mergina paskelbiama nugalėtoja, o už ją balsavusieji gauna specialius redakcijos prizus. Teorijos esmė yra ta, kad ne visada apsimoka balsuoti už labiausiai patinkančią merginą, nes jeigu ji netaps laimėtoja, nebus apdovanotas ir skaitytojas. Taigi norėdamas gauti prizą turi rinkti ne tau gražiausią merginą, o tą, kuri labiausiai patinka kitiems skaitytojams. Turint galvoje, kad kiti taip pat nori būti apdovanoti ir stengiasi balsuoti ne už tą merginą, kuri jiems mieliausia, bet bando atspėti, kuri iš konkurso dalyvių dailiausia kitiems, padėtis tampa dar sudėtingesnė. Kitaip tariant, reikia balsuoti už tuo metu "madingiausią" merginą - tokią, kurią visi tikisi būsiant nugalėtoja.

Analogiški gražiausio finansinio instrumento "konkursai" kasdien vyksta ir finansų rinkose. Investuotojai, pirkdami finansinius instrumentus, tarytum balsuoja už jiems labiausiai patinkančias įmonių akcijas, žaliavas, valiutas ar valstybes. "Prizas" laimimas tada, kai kiti investuotojai irgi "balsuoja" už tą patį instrumentą, t. y. siekia jį įsigyti ir taip padidina jo paklausą, atitinkamai - ir kainą. Galimybė parduoti finansinį instrumentą brangiau, negu jis buvo pirktas, ir yra vadinamojo konkurso "prizas". Taigi investuotojas, norėdamas laimėti "prizą" finansų rinkose, kaip ir gražiausios žurnalo merginos rinkimų atveju, turi pirkti ne tuos instrumentus, kurie jam ir net kitiems atrodo patraukliausi, o tuos, kurie tuo metu yra "madingiausi".

Būtent taip finansų rinkose susidaro "mados tendencijos". Pavyzdžiui, Lietuvoje prieš ekonomikos krizę buvo "madinga" pirkti nekilnojamąjį turtą. Paradoksalu, tačiau net ir manydamas, kad nekilnojamojo turto kainos kris, investuotojas jį ne pardavinėjo, bet priešingai - pirko. Ir tai buvo visiškai racionalus sprendimas, nes norėdamas laimėti prizą (t. y. pasipelnyti iš nekilnojamojo turto kainų didėjimo), jis darė tai, kas tuo metu buvo "madinga". Jei, tarkime, man atrodė, jog nekilnojamojo turto kainos kris, o kiti investuotojai manė, kad jos liks stabilios, tačiau visi tuo pat metu galvojo, kad kiti yra įsitikinę, jog kainos kils, norėdami laimėti prizą, kaip ir gražiausios žurnalo merginos rinkimų atveju, visi pirko, o ne pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, ir toliau didino jo kainą. Prasidėjus ekonomikos krizei mada staiga pasikeitė ir nekilnojamasis turtas pasidarė nebemadingas, tačiau į madą sugrįžo auksas. Paskui tapo populiaru investuoti į žaliavas, dar vėliau - į akcijas. O pastaruoju metu vėl ateina į madą euras ir labai daug skolų turinčios euro zonos valstybės.

Įdomu tai, kad euras ir visa euro zona ilgą laiką buvo labai madingi net prasidėjus pasaulinei finansų krizei. 2009-ųjų viduryje Graikijos bankroto tikimybę per artimiausius penkerius metus (t. y. iki 2014 metų) investuotojai vertino vos 9 proc., nors šalies skola siekė daugiau kaip 130 proc. bendrojo vidaus produkto ir buvo viena didžiausių pasaulyje. Nepraėjus nė metams Graikijos bankroto galimybė padidėjo iki 75 proc. - ji, kaip ir kitos prasiskolinusios euro zonos valstybės, staiga tapo nebemadinga... Prabėgus keleriems metams Graikija bankrutavo, o į madą atėjo požiūris, kad tas pats gali ištikti ir daugiau euro zonos šalių. Tapo madinga manyti, jog net ir pačios stipriausios euro zonos narės gali bankrutuoti. Vokietijos bankroto tikimybė 2012-ųjų vasarą buvo didesnė negu Graikijos (!!!) 2009 metų viduryje. Vis dėlto euro zonos valstybių bankroto idėja, neišsipildžius niūriausiems scenarijams, išėjo iš mados, o euras ir vėl tapo populiarus.

Būti madingiems nėra blogai, nes tai padeda sumažinti skolinimosi kainą, stiprina pasitikėjimą euru ir visos ES ateitimi. Pavyzdžiui, Lietuva sausio pabaigoje tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai pasiskolino 400 mln. eurų penkeriems metams už itin mažas palūkanas. Tačiau į madą sugrįžęs euras gali padaryti meškos paslaugą, mat euro zonos šalys, matydamos, kad padėtis taisosi, gali užmigti ant laurų. To daryti tikrai nevertėtų, nes mados ateina ir išeina, o tebedidėjančios valstybių skolos lieka...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"