TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Eurokratija ir mes

2008 06 19 0:00

Referendumu atmetę Lisabonos sutartį, airiai kirto netikėtą smūgį Europos biurokratams. Keista, bene didžiausios dejonės dėl tokio "tamsuolių egoistų" elgesio kilo Lietuvoje. Ir tai yra savitas lakmuso popierėlis, rodantis ne vien politinio, bet ir platesnio mūsų viešosios erdvės elito antidemokratiškumą.

Žinoma, nepralenkiamas čia buvo Vokietijos užsienio reikalų ministras, pasiūlęs Airijai "tam tikrą laiką pasitraukti iš kitų 26 valstybių narių kelio". Jo susierzinimas atskleidė, kam labiausiai naudingas dabar galiojančios Nicos sutarties keitimas. Daug stipriau integruojanti Lisabonos sutartis yra akivaizdžiai palankesnė didžiosioms valstybėms.

Tačiau iš tikrųjų ne Airija nusisuko nuo Europos. Priešingai! Tai Europa nusisukdama nuo Airijos išduotų pati save. Nes TIKROSIOS EUROPOS pagrindas yra demokratija ir tautų suverenumo teisė. Lisabonos sutartis šiuos pagrindinius dalykus gerokai apribotų.

Kaltinti Airiją pasukus į šoną būtų galima tik tada, jeigu visų kitų valstybių piliečiai nacionaliniais referendumais būtų nusprendę pritarti Lisabonos sutarčiai. Tačiau to neįvyko. Eurokratai, prieš keletą metų patyrę nesėkmę per Prancūzijos ir Olandijos referendumus, nusprendė daugiau nerizikuoti. Šiek tiek sušvelninę jau atmestą Europos Konstituciją ir pavadinę ją Sutartimi, jie atėmė iš ES valstybių piliečių teisę tiesiogiai pareikšti savo nuomonę.

Taigi balsuoti nusprendusi Airija liko paskutinis demokratijos bastionas, kurio eurokratams tiesiog nepavyko įveikti. Šlovė jai!

Tačiau dabar aptarkime mums svarbiausią klausimą. Ar šis demokratijos triumfas nepakenkė Lietuvai? Juk būna ir taip, ar ne?

Mūsų daugiapartinis eurokratinis elitas šaukia choru: pakenkė, pakenkė! Tačiau kokie argumentai? Visi jie, atidžiau pažiūrėjus, yra laužti iš piršto.

Štai vieną, anot jo, reikšmingiausią, paminėjo premjeras. Be Lisabonos sutarties ES neturės bendros energetinės politikos.

Taip, Lietuvai gali būti svarbi centrinio ES aparato parama sprendžiant energetikos problemas ir derantis su Rusija. Tačiau kuo remiama prielaida, kad labiau centralizuotos ES energetikos politika visų pirma gins Lietuvos interesus? Niekuo, arba tik juokingu įsikalbėjimu, kad taip turėtų būti, nes mes to norime. Juk vaikiška, ar ne?

Konkretus pavyzdys - dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją jūra, aplenkiantis Baltijos šalis. Vienos didelės ir kelių mažų šalių interesams susikirtus, didžioji daro tai, kas jai naudingiau. Ar Lisabonos sutartis teiktų daugiau svertų mažosioms šalims paveikti sprendimus nei dabar galiojanti Nicos sutartis? Panagrinėjus akivaizdu - ne! Poveikio galimybės gerokai sumažėtų.

Juk nuo 2014 metų Europos Komisijoje jau nebebūtų nuolat atstovaujama visoms valstybėms. Atsirastų nauja kvalifikuotos daugumos skaičiavimo tvarka. Dingtų veto teisė. Sprendimui blokuoti reikėtų, kad jam prieštarautų mažiausiai 45 proc. valstybių arba kad tose valstybėse gyventų 35 proc. ES piliečių.

Kad ir kaip vartytume įvairius paragrafus, akivaizdu - Lietuvos (ir kitų mažų tautų) įtaka ES pagal dabartinę Nicos sutartį yra kur kas didesnė nei ji būtų pagal Lisabonos sutartį.

Tiesa, sutartinio sprendimo ir toliau reikėtų bendrosios užsienio ir saugumo politikos, gynybos, mokesčių ir socialiniais klausimais. Tačiau energetika - beje, kartu su kultūra - patenka tarp tų papildomų 44 sričių, kurios turėtų paklusti kvalifikuotos daugumos balsavimui.

Taigi mūsų balsas čia beveik nebus girdimas. Ir daug labiau nei tarsi išgirstas, tačiau gražiai į vatą įvyniotas buvo tik mums patiems labai garsus pasirodęs VETO dėl derybų su Rusija. Pagal Lisabonos sutartį veto teisės mums labai svarbioje energetikos srityje nebeliktų net kraštutiniu atveju.

Giliau paanalizavus panašiai sugriūva ir visi kiti Lisabonos sutarties entuziastų argumentai.

Štai tokios tokelės. Bet ar apie tai buvo diskutuota? Kur ten?! Dabar seimūnai atlapaširdiškai prisipažįsta, kad perskaityti 283 sutarties puslapius buvo ne jų jėgoms. Tačiau pabalsuoti jėgų užtenka net ir labai pavargus.

Nelabai ką iš tos ilgos ir suveltos Sutarties suprato ir "prieš" balsavę airiai. Tačiau jų sveikas valstietiškas protas veikė labai išmintingai - jei nesupranti, nepasirašyk! Čia tik mūsų apžvalgininkai iš to šaiposi. Ypač tie, kurie patys nesivargina skaityti.

Airiai yra teisūs, nes demokratijoje turi galioti geležinė taisyklė - visi piliečiai yra lygūs, nepaisant jų išsilavinimo ir kitų gerų ar blogų savybių. ES projektas turi būti skaidrus ir visiems suprantamas. Ir žinoma - priimtinas didžiajai daugumai. Kitaip tai bus jau ne Europos, o paslaptingosios Azijos sąjunga. Tenai mes jau buvome.

Atrodo, ir Europos politinis elitas, kaip praėjusio amžiaus pradžioje, ima prarasti vertybes ir žengia į pavojingą krizę. Dabar jau būtų pats laikas susimąstyti.

Laisvų tautų ES yra nuostabus dalykas! Ir būtų gerai, kad šios idėjos niekas nesubjaurotų.

Tad visų ES šalių demokratai, vienykimės! Nes eurokratai jau susivienijo ir netrukus vėl bandys kurti kažką labai neaiškaus, painaus ir apgaulingo, kad tik galėtų įgyvendinti savo Didžiąją Biurokratinę Svajonę.

O mums patiems - elitiniams ir paprastiems - esminis klausimas būtų toks. Ar mes einame į Europos supervalstybę sąmoningai, ar kaip Romualdo Sikorskio veršiai - vien pagal kvapą ieškantys žindomo spenio?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"