TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europa negali kapituliuoti prieš V. Putiną

2015 03 26 6:00

Vakarų požiūriu Ukraina yra Rusijos vidaus reikalas - toks mano įspūdis. Nors Ukrainoje nužudyta daugiau kaip 5000 žmonių, iki šiol dar nekalbama, kad ten - Europoje - vyksta karas. 

Atmesdama Ukrainos tapatybę, Europos Sąjunga pasiduoda šiandieninei Rusijos politikai ir turi prisiimti didelę atsakomybę. Žiūrint vakarietiškai, agresija Ukrainoje nukreipta prieš „kažką“, prieš nežinomuosius. Toks Europos Sąjungos mąstymas palankus Rusijos agresijai.

Panašiai buvo ir tada, kai Baltijos valstybės norėjo atsikovoti nepriklausomybę. Tuo metu Vakarų spaudoje pasirodydavo straipsnių, esą Baltijos šalių iš viso nebuvę, jos tebuvusios Rusijos provincijos. Toks teigimas - visiškai melagingas, kaip ir nuolatiniai tvirtinimai, kad Baltijos valstybės buvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis. Iš tikrųjų, kai Stalinas laikinai okupavo tris respublikas, jos atkūrė nepriklausomybę kaip buvusios Tautų Sąjungos narės.

1919-1922 metais Ukraina taip pat buvo nepriklausoma respublika, pripažinta daugelio kaimynių valstybių. Tačiau ji buvo užpulta Raudonosios armijos ir priverstinai inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Ukrainos suverenitetas vėliau patvirtintas ir 1994 metų Budapešto memorandumu. Rusija, Didžioji Britanija ir JAV garantavo sutarties laikymąsi, tačiau ištesėjo tik Ukraina.

Minsko susitarimai Ukrainai primesti

Abejoju, ar dabartinės Vakarų diplomatinės pastangos nuoširdžios. Klaida yra leisti agresoriui diktuoti derybų vietą, sąlygas ir partnerius. Dėl to abiejų Minsko susitarimų sąlygos buvo žalingos Ukrainai ir, regis, primestos jai „trys prieš vieną“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, jog konflikto Ukrainoje karinis sprendimas neįmanomas, bet norėčiau sužinoti, ar Vladimiras Putinas irgi taip pat galvoja. Jis akivaizdžiai siekia karinio sprendimo. Taip A. Merkel teiginys pakimba ore ir skamba kaip išsisukinėjimas, kodėl Ukrainai nereikia suteikti karinės pagalbos.

Aišku, ką reikia daryti

Kalbant apie branduolinių ginklų panaudojimo galimybę derėtų pasakyti, kad jie jau naudojami, nes vien grasinimas yra toks pat nusikaltimas, kaip ir faktiškas panaudojimas. Tačiau mūsų baimė vėlgi naudinga tik agresoriui.

Ne paslaptis, ką reikėtų daryti norint sustabdyti V. Putiną Ukrainoje. Mes turime padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos tankų ir sunkiosios artilerijos. Rusijos pašalinimas iš sistemos SWIFT paveiktų ją ekonomiškai. Galima būtų svarstyti ir diplomatines priemones, tokias kaip Rusijos šalinimą iš tarptautinių organizacijų, kurių konvencijas ji šiurkščiai pažeidė. Pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų. To nedarant šios tarptautinės organizacijos bus diskredituotos ir taps bereikšmėmis.

Taip žvelgiant Ukraina turi globalią reikšmę. Jeigu paliekame ją likimo valiai, liekame ir be savo principų.

Sunku suvokti, kodėl Vakarų šalys nepaviešina V. Putino banko sąskaitų duomenų, kad Rusijos visuomenė pamatytų, kiek milijardų jis yra sukaupęs. Ne tik Rusijos žmonės, bet ir vokiečiai, „V. Putino supratėjai“ (Putinversteher), turėtų apie tai sužinoti. Vakarų valstybėms reikėtų išvis nepriimti korumpuotos rusiško kapitalizmo verslo kultūros.

Tie, kurie šiandien prioritetiškai ragina Ukrainą imtis reformų, tartum atstovauja požiūriui, kad Ukraina pati atsakinga už savo dabartines problemas. Vis dėlto pirmiausia turėtų būti baigtas karas ir išvesti Rusijos kariai. Visi kiti vadinamieji prioritetai yra veidmainiavimas.

Rusiški mitai ir propaganda

Kad Rusija apsupta priešų - tai carų laikų mitas, ir visiškai neteisingas. Juo Rusija grindžia savo teisę pulti. Tikrosios priežastys slypi visai kitur - Rusijos politinėje filosofijoje. Pagal ją valstybės tikslas yra teritorijos plėtra. Prie Lenino karsto Stalinas tai viešai pasakė ir prisiekė: plėsti Sovietų Sąjungą. Atėjęs į valdžią V. Putinas irgi neslėpė, kad jo tikslas – atkurti Sovietų Sąjungą. To siekdamas jis naudojasi „saliamio“ taktika (riekutėmis).

Kad Rusija buvo pažeminta - tai Kremliaus propaganda. Nebent Gulago prižiūrėtojas gali jaustis pažemintas, kai jo kaliniai bėga. Rusija padarė klaidą, ėmusi laikytis antivakarietiškų pozicijų. Būtent Rusija atsisakė būti gera kaimynė. Tai ji atmetė dalyvavimą ES kaimynystės programoje.

Teiginys, jog Rusija buvo užpulta kaimynių, yra melagingas. Daug teisingiau sakyti, kad būtent Rusija jas užpuldinėja: Suomiją (1939 m.), Baltijos valstybes (1940 m.), Gruziją (2008 m.) ir Ukrainą (2014 m.). Taip pat klaida guosti, raminti Rusijos valdžią. Kol Viktoras Janukovyčius buvo valdžioje, Ukrainoje nebuvo jokio separatizmo, jokių atskilimo signalų. Nereikėtų daryti paslaugos Rusijos ekspansijos vykdytojams ir vadinti jų separatistais.

Europoje nebus taikos nusileidžiant agresoriui, nes tai reiškia ne taiką, bet kapituliaciją. Rusiją reikia ne mistifikuoti, bet vertinti pagal konkrečius jos veiksmus.

Jokio žavėjimosi diktatūromis

Pirmiausia turime išgryninti savo poziciją. Privalome aiškiai parodyti, kad diktatūromis nesižavime, ir norime demokratijos. Taip pat neturėtume palikti vienų Rusijos demokratų. Jiems reikia mūsų paramos. Pavyzdžiui, Europos politikai turėtų susitikinėti su Rusijos opozicija. Tai ją drąsintų. Be to, būtų galima palengvinti vizų išdavimo tvarką, tik su sąlyga, kad neatsiras jokių rusų žaliomis uniformomis be skiriamųjų ženklų, kurie pultų užiminėti vyriausybių pastatus.

Reikiamu laiku žaliai aprengti vyrai gali pasirodyti bet kur - Paryžiuje, Londone ar Berlyne. Ypač tada, kai vyksta radikalių studentų neramumai ar islamistų teroro išpuoliai. Suprantama, žaliai apsirengę vyrai tvirtintų, kad atvyko tik „ginti“.

Karus Rusija pradeda ne atsitiktinai, o sistemingai. Europoje prasidėjo V. Putino karų era. Istorikai galėtų ją palyginti su Napoleono laikais. Vis dėlto Napoleonas paliko bent savo kodeksą, V. Putinas paliks tik griuvėsius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"