TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europai gresia naujas tautų kraustymasis?

2015 08 05 11:16

Prieš pusantro tūkstančio metų dėl klimato pokyčių ir populiacijos pertekliaus gyventose teritorijose, prasidėjo didysis tautų kraustymasis ir barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją – europietiškos civilizacijos lopšį. Romos imperija V amžiuje žlugo. Ne tik nuo barbarų. 

Tačiau jie suvaidino taip pat svarbų vaidmenį, ją puldinėdami ir plėšdami. Prasidėjo viduramžiai, iš esmė pakeitę socialinę, ekonominę ir politinę Europos situaciją.

Dabartinis emigrantų antplūdis į Vakarų Europą įgavo iki šiol neregėtą mastą. Galbūt jis pranašauja naują tautų kraustymosi laikotarpį, kurio pabaigą gali būti sunku numatyti, o patį procesą sunku sustabdyti? Masinis pabėgėlių, daugiausia jaunų vyrų, neturinčio elementaraus išsilavinimo bei profesinio darbo įgūdžių antplūdis į pietų ir vakarų Europą tampa vienu didžiausių, jei ne pačiu didžiausiu, iššūkiu Europos Sąjungai.

Bėgama ne tik iš karo zonų šiaurės Afrikoje ar Azijoje, bet vyksta gana spartus didelių masių judėjimas iš pietų ir rytų Europos į vakarus ir į šiaurę. Jame dalyvauja ne tik italai, ispanai, graikai, Balkanų tautos, bet ir lietuviai, latviai, lenkai, ukrainiečiai, sparčiai emigruodami, ieškodami geresnių pragyvenimo sąlygų. Jie, žinoma, nėra tikrieji pabėgėliai, o tik geresnio bei kultūringesnio gyvenimo ieškotojai.

Britai, pasitelkę dideles policijos pajėgas stengiasi sulaikyti pabėgėlius, besiveržiančius per Kalė terminalą bei Eurotunelį į jų šalį, nes anie nerado geresnių sau sąlygų Prancūzijoje. Ilgą laiką Didžioji Britanija, kai jai trūko pigios darbo jėgos, buvo atvira pabėgėliams. Tačiau dabar Britanijos žmonės jau nebenori jų matyti. Jų tiesiog yra per daug.

Kaip pažymi lenkų dienraštis „Rzecpospolita“, šiuo metu nuo pabėgėlių daugiausia pasaulyje kenčia ne britai, o JAV ir Vokietija. Pirmoji pasistatė aukštas plienines tvoras nuo imigrantų iš Meksikos. Tačiau ir jos nepajėgia sustabdyti meksikiečių, plūstančių į JAV ir ieškančių darbo bei geresnio gyvenimo turtingiausioje pasaulio valstybėje.

Nors pabėgėliai iš Afrikos bei Azijos per Viduržemio jūrą pirmiausia patenka į Italiją, ir Graikiją ir čia jų lieka dešimtys tūkstančių, didžioji pabėgėlių dalis traukia į turtingesnes ES šalis, kur jų padėtis kur kas geresnė, nei į skurdą patekusioje Graikijoje ar ne itin turtinguose Italijos pietuose. Pernai į Vokietiją atvyko apie 170 tūkstančių pabėgėlių. Kai kuriais duomenimis, šiemet jų atvyksta tris kartus daugiau nei pernai.

Vokietijoje nuo kanclerio H. Kohlio laikų galioja palankus politiniams ir karo pabėgėliams įstatymas ir pagal jį nemažai pabėgėlių gauna pabėgėlio statusą šalyje, kuris garantuoja prieglaudą (vok. – Asyl) Žinoma, pirmiausia tokį statusą gauna pabėgėliai iš Sirijos, Irako, Eritrėjos bei Afganistano. Iš Sirijos jį gauna daugiausiai – apie 85 proc. visų pabėgėlių Tačiau Vokietijoje pilna pabėgėlių ne tik iš kariaujančių šalių, bet ir iš Europos, pirmiausia iš Balkanų pusiasalio: iš Kosovo (apie 31 tūkst.) iš Albanijos (apie 22 tūkst.) bei Serbijos (apie 16 tūkst.).

Nemenka dalis pabėgėlių iš Balkanų pusiasalio, ypatingai iš Kosovo ir Bosnijos, keliauja į Vakarus per Vengriją ir kelia daugybę socialinio ir ekonominio pobūdžio problemų. Vengrija nėra tokia turtinga, kad juos visus galėtų aprūpinti būstu ir maistu. Todėl Vengrijos vadovai prakalbo apie sienos statybą su Serbija, kad sustabdytų pabėgėlius iš Balkanų. Budapešto metro užkimštas šimtais pabėgėlių, kurie čia gyvena ištisomis savaitėmis, laukiantys progos iš Vengrijos pasprukti į Austriją, Vokietiją ar kitas turtingesnes šalis. Vengrijoje jų priskaičiuojama jau apie 40 tūkstančių.

Pabėgėliams vokiečiai suteikia ne tik laikinus būstus, apgyvendina kareivinėse, bet išmoka suaugusiems po 400 eurų per mėnesį ir po 200 eurų už kiekvieną vaiką. Tokia parama suteikiama ir pabėgėliams iš Balkanų šalių, kur viešpatauja didžiulė bedarbystė ir skurdas. Todėl daugeliui jų prieglobstis Vokietijoje tampa svajone.

Dėl didžiulio pabėgėlių antplūdžio Vokietijoje kyla nepasitenkinimo banga. Kai kurios pabėgėlių stovyklos buvo vietinių radikalų padegtos. Be to jų išlaikymas kainuoja šimtus milijonų eurų valstybės biudžetui. Pranašaujama, kad kituose rinkimuose į Vokietijos parlamentą pagrindinis klausimas bus pabėgėlių klausimas. Vokietijai, matyt, teks griežtinti įstatymus bei riboti pabėgėlių skaičių.

Lietuva, dar kol kas nepatyrė rimtų bėdų su pabėgėliais ir su jais kylančiomis problemomis. Tie 325 pabėgėliai iš Afrikos ir Azijos, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti per pora metų, tai menkas lašas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu. Retai apgyvendinta ir nelabai turtinga Lietuva kol kas nėra patraukli šalis pabėgėliams, nors ateityje, senstant mūsų visuomenei ir nuolat mažėjant Lietuvos gyventojams, pabėgėliai Lietuvoje gali būti net laukiama darbo jėga.

JT duomenimis per 15 metų gyventojų skaičius Europoje, nepaisant užplūdusių pabėgėlių, sumažės 4 milijonais žmonių. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Azijoje bei Afrikoje gyventojų padidės 1 milijardu. Net naiviai tikėdami tuo, kad ten liausis karai ir pagerės ekonominis gyvenimas, mažai galime turėti vilčių, kad iš tų žemynų liausis emigracija į Europą. Ji gali tik padidėti. Tad turime ruoštis naujiems pabėgėlių srautams jau dabar, nes gyvendami Europos Sąjungoje jų neišvengsime ir privalėsime solidariai spręsti bendras ES problemas. Tik padėdami kitiems galime tikėtis pagalbos, kai jos reikės mums.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"