TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europai teks susitaikyti su įtakos mažėjimu

2015 02 25 6:00

Mano kartos, dabartinių penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių, gyvenime esmingų, dramatiškų pokyčių ir lūžių nestigo. Ikimokyklinukai, klausydamiesi senelių pasakojimų apie neseniai praūžusį karą, sovietų okupaciją, rezistenciją, partizanų kovas, tremtį ir kitus svarbius dalykus, dėjomės viską į širdeles ir galveles. Tai buvo labai tikra ir jautru, “kabino” giliai ir visam gyvenimui. 

Tačiau klausydamiesi senolių diskusijų apie kažkokios Mikaldos knygas ir pranašystes, kad ateis laikai, kai pasaulyje tarp valstybių nebeliks sienų, o pasaulį valdys geltonoji rasė, šaipėmės ir laikėme tai senų žmonių atsilikimu ir tamsumu: kaip kada nors azijiečiai diktuos “madas" europiečiams ar amerikiečiams, jeigu visi kinai dėvi vienodas kelnes bei marškinius ir gyvena tenkindamiesi dviem saujomis ryžių per dieną, o Indijoje daugybė vaikų miršta badu ir nuo ligų, bet valstybė nesugeba įveikti šio blogio?!

Netruko prabėgti penki dešimtmečiai, ir ką gi? Ogi pasaulis sparčiai juda ta kryptimi, kaip kalbėjo mūsų močiutės: sienos tirpsta (Šengeno zona), o pasaulio centras gravituoja Azijos link.

Gimę sovietų okupuotoje Lietuvoje, būdami trisdešimtmečiai tapome didžiojo virsmo dalyviais ir liudininkais: Lietuva tapo laisva, blogio imperijos - Sovietų Sąjungos - nebeliko. Šiandien, kai nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios prabėgo jau beveik 11 metų, gyvenimas nestokoja naujų iššūkių. Vieniems ES ateitis atrodo esanti šviesi, su Lietuvos naryste ES siejama mūsų valstybės ir visuomenės gerovė, saugumas ir ūkio stabilumas, o kitiems ES - didysis blogis, kuris reiškia vis didesnės Lietuvos suvereniteto dalies praradimą, ekonominį nestabilumą ir kt.

Šiuo metu ES sudaro 28 valstybės narės, jose gyvena beveik 507 mln. gyventojų, iš jų apie 240 mln. yra darbingo amžiaus. 19 iš 28 valstybių priklauso euro zonai, tačiau visa ES yra bendra rinka: visos valstybės gyvena, ūkininkauja ir prekiauja pagal ES įstatymus, standartus ir reglamentus. Praėjusiais metais ES nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 14,303 trln. eurų, o perskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą - 12,710 trln. eurų, ir ES vis dar buvo antra pagal dydį pasaulio ekonomika. ES septynerių metų biudžetas, į kurį valstybės narės sudeda tik po 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), artėja prie vieno trilijono eurų, galinga yra Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Šiaurės valstybių ekonomika.

Tačiau net ir didžiausi optimistai nerimauja: ES dalis ir įtaka pasaulyje metai iš metų mažėja. Kalbu apie gyventojų skaičių, sukuriamą BVP ir jo dalį pasaulio BVP, apie mokslo ir technikos pažangą, aukštąsias technologijas, kurios daugiausia lemia ir ateityje lems valstybių ar jų sąjungų lyderystę ir įtaką pasaulyje. ES svoris ir įtaka pasaulyje mažėja, nes ES plečiantis likęs pasaulis taip pat nestovi vietoje: sparčiu tempu pirmyn juda Kinija, Indija, Japonija, Lotynų Amerikos valstybės, o ką jau kalbėti apie JAV. Kaip mantra kartojamų žodžių apie ES, kaip pasaulio žaidėją, nepakanka lyderystei išlaikyti.

Štai 2004 metais ES valstybėse sukuriamas BVP sudarė 22 proc. pasaulio BVP, 2009 metais - 19,39 proc., o 2014 metais - jau tik 16,94 procento. Palyginkime: Kinijos - 16,48 proc., JAV - 16,28 proc. viso pasaulio BVP. Prognozė 2025 metams - visai ne optimistinė: ES bus sukuriama mažiau nei 10 proc. pasaulio BVP. JAV, ES, Japonijos triada nebedominuos pasaulyje, net jeigu JAV išsaugos lyderystę. Po dešimties metų besivystančių šalių BVP sudarys 34 proc. pasaulio BVP (dabar - 20 proc.).

Dėl gyventojų skaičiaus matome panašias tendencijas. 2012 metais pasaulio gyventojų skaičius peržengė 7 mlrd. ribą ir toliau didėja, o ES gyventojų dalis bendrame pasaulio gyventojų kontekste nuosekliai mažėja. 2025-aisiais pasaulyje gyvens daugiau nei 8 mlrd. gyventojų, 61 proc. jų - Azijoje, o ES gyventojai sudarys tik 6,5 proc. pasaulio gyventojų.

Ar galime šias tendencijas pakeisti savo naudai. Deja, ne. ES politikos ir verslo lyderių atsakomybė - rasti būdus, kaip siekti ES tikslų ir interesų įgyvendinimo pasaulyje, kuriame gravitacijos centras yra Azijoje.

Globali konkurencija dėl rinkų, investicijų, aukštųjų technologijų tikrai nesumažės, ir išsilaikyti bus pajėgūs tik stiprūs, dinamiški ir modernūs. Didžiosios ES valstybės tai priima kaip milžinišką iššūkį, kuriam įveikti prireiks efektyvesnės ir didesnės ES integracijos, ką jau kalbėti apie Lietuvą, Latviją, Estiją ar Lenkiją, kurios, nors ir gali pasigirti sparčiu ūkio ir BVP augimo tempu, deja, yra mažos ir globalioje konkurencijoje dalyvauti pavieniui nepajėgios. Jos yra per mažos, per silpnos, o ir neįdomios, nes mažos.

Ateities iššūkiai privers europiečius suglausti pečius, būti ir veikti išvien. Europai teks susitaikyti su mažesniu vaidmeniu pasaulyje, su kitų valstybių ir regionų dominavimu, ir tai bus pats didžiausias iššūkis Europos visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"