TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europoje nėra lyderių, norinčių ir galinčių pakeisti A. Merkel

2015 12 15 18:14

Ilgą laiką Lietuvos žiniasklaidoje ir tarp žmonių rašančių ir besidominčių užsienio politika, beveik nebuvo kvestionuojama, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra neabejotina ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos Sąjungos lyderė.

Tačiau šiandien Lietuvoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse vis garsiau reiškiamas nepasitikėjimas tiek Vokietijos požiūriu į karo pabėgėlius, tiek ir kanclerės A. Merkel vykdoma humanistine politika pabėgėlių klausimu. Antai buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis viename iš lietuviškų portalų pageidavo, kad Vidurio Europa vaidintų svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungoje (tam visiškai pritariu) ir ieškotų naujo, jai tinkamo lyderio. Suprask, kad A. Merkel jau nebetinkanti į Europos lyderius. Su tuo negalėčiau sutikti.

Su A. Merkel lyderyste jau kuris laikas nesutinka į autoritarizmą linkusių Vengrijos ir Lenkijos tautinių konservatorių vadovai J. Kaczynskis ir V. Orbanas, bei savivaldos rinkimus pralaimėjusi prancūzų Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen ir kiti į kraštutinį populizmą linkstantys politikai.

Tačiau įtakingas JAV leidžiamas žurnalas Time mano visiškai priešingai nei kai kurie Vidurio bei Rytų politikai. Jis Vokietijos kanclerę pavadino „Laisvo pasaulio kanclere“ (Chancellor of the Free World) ir pabrėžė, kad iš rytų Vokietijos pastoriaus šeimos kilusi A. Merkel „tapo kontinento lydere“.

Žurnalas „Time“ išsako ne tik savo darbuotojų ir leidinio vadovybės nuomonę. Ta nuomonė atspindi ir nemažos dalies amerikiečių verslo, politikos, mokslo ir kultūros elito nuomonę apie tai, kas yra svarbiausia Europoje jų požiūriu, kokie lyderiai amerikiečių akimis yra labiausiai tinkami pabėgėlių krizės ištiktai Europai. Tarp tokių lyderių jie mato vienintelę A. Merkel.

Beje, ukrainiečių politikų ir prezidento P. Porošenko nuomone, kurią jis ne kartą yra viešai pakartojęs: tik kietos Vokietijos kanclerės A. Merkel politikos dėka Ukraina sugebėjo išsaugoti laisvę nuo Rusijos. Ne lenkų, vengrų, slovakų ar lietuvių prezidentų kalbėjimais, o pirmiausia vokiečių kanclerės ir jos vadovaujamos politikos dėka. Nors Vokietija nepasiuntė į Ukrainą nei vieno savo kareivio. Lėmė jos moralinė, materialinė ir finansinė galia, jos ryšiai ir diplomatija, o ne pasigiriamieji žodžiai žiniasklaidoje, kaip yra būdinga Lietuvos vadovams.

Nederėtų pamiršti, kad Amerikai viena svarbiausių Europos valstybių ir partnerių (po didžiosios Britanijos) buvo, yra ir bus Vokietija. Amerikos interesas yra stipri ir vieninga Europos Sąjunga,vadovaujama Vokietijos ir turinti tokį lyderį, kokia dabar yra Angela Merkel. Tuo tarpu Rusijos interesas yra susiskaldžiusi Europos Sąjunga, neturinti stipraus lyderių, o daug mažų lyderiukų, geriausia autokratų, tokių kaip Vidurinėje Azijoje, su kuriais nesunku susitvarkyti.

Antru pagal įtaką pasaulyje žmogumi buvo išrinktas ISIS lyderis Abu Bakr al – Baghadadi, kurio iki šiol niekaip negalėjo sunaikinti visa JAV vadovaujama keliasdešimties valstybių koalicija. Be abejo, jo įtakaradikaliam musulmonų pasauliui yra didžiulė.

Nepastebėjau, kad Lietuvoje būtų paminėta, kad trečiu įtakingiausiu pasaulio žmogumi žurnalas Time išrinko JAV respublikonų vieną iš pretendentų į prezidentus Donaldą Trumpą. Pastarasis savo simpatijomis Rusijos prezidentui Putinui, aštriais pasisakymais bei radikaliais pasiūlymais, pavyzdžiui, uždrausti musulmonams įvažiuoti į Ameriką arba sienos pagalba sustabdyti meksikiečių emigraciją į JAV, pelnė ne tik didelį liberaliai mąstančių amerikiečių pasipiktinimą, bet ir dar didesnės dalies respublikonus palaikančios visuomenės pritarimą. Jam tapus prezidentu, kardinaliai galėtų keistis tiek vidaus, tiek užsienio JAV politika. O tai turėtų įtakos daugeliui pasaulio šalių.

Tačiau grįžkime prie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel lyderystės. Jos lyderyste yra susirūpinę ne tik tie, kurie kritiškai vertina jos politiką. Tokių padaugėjo ir pačioje Vokietijoje, atsirado nepatenkintų ir pačioje jos vadovaujamoje Krikščionių demokratų unijoje. Pasigirdo net balsų, kad A. Merkel saulė jau leidžiasi. Tačiau pasirodo, kad jie klysta, kad norinčių ir galinčių pakeisti A. Merkel nėra. Nėra nei Vokietijoje, nei kitose ES šalyse.

Tą patvirtino pirmadienį pasibaigęs jos vadovaujamos partijos – Krikščionių demokratų unijos suvažiavimas. Jis vieningai parėmė tiek pačią A. Merkel, tiek jos vykdomą politiką, pasisakant už mažesnį karo pabėgėlių skaičiaus priėmimą, už išorinių Šengeno zonos sienų sustiprinimą, bet laisvą judėjimą šios zonos ribose. Vokietija tikisi, kad sugebės integruoti jau esantį milijoną emigrantų į savo82 –jų milijonų valstybę

Šiandien apie 12 proc. Vokietijos piliečių yra imigrantai. Daugiau kaip pusė iš jų turi Vokietijos pilietybę. Daugiausia– apie 2 milijonai turkai. Turtingoe Šveicarjoje imigrantų skaičius siekia net 20 proc.

Nepaisant to, kad trečdalis šiemet atvykusiųjų į Vokietiją yra vaikai, kurie kitais metais pradės lankyti vokiškas mokyklas.Tikimasi, kad integracijos procesas bus sėkmingesnis nei jis vyko su turkais, atvykusiais ekonominio klestėjimo laikais XX a.šeštame – septintame dešimtmečiais. Nors nemaža dalis turkų integravosi,– net Vokietijos Žaliųjų partijai vadovauja turkų kilmės parlamento narys, bet nemažai jų ir nepritapo, grįžo atgal į savo tėvynę. Vokietijai, kaip ir Lietuvai reikia darbo jėgos, reikia jaunų dirbančių rankų, kad būtų iš ko mokėti pensijas ir kurti gerovę savo žemėje. Vokiečiai priėmė sprendimą. Lietuviai mano, kad gerai gyvens ir be imigrantų. Galbūt, teisūs mes, lietuviai ? Galbūt, vokiečiai? Ateitis parodys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"