Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Europos diena

 
2017 05 07 6:18

Gegužės pradžioje pažymima Europos diena suteikia galimybę įvertinti per metus atliktus darbus. Šventė prasidėjo liūdnai. Lietuva gegužės 6 d., kuri tradiciškai yra atvirų durų diena ES institucijose pasitiko uždarytomis durimis. Europos Sąjungos komisijos atstovybė, Europos informacinė tarnyba, Europos parlamento biuras Lietuvoje ir ES lyčių lygybės institutas Vilniuje svečių nelaukė. 

Jei ir buvo norinčių susipažinti iš arčiau su ES institucijų darbu, tokios progos sostinėje nebuvo. Gal būt darbuotojai buvo išvykę dalyvauti Europos dienos minėjimuose į kitus miestus. Bet žinant, kad dirbančiųjų skaičius ten nėra jau toks mažas, vargu ar galima pateisinti atsainu požiūrį į visoje ES minimą atvirų durų dieną, ypač dabar kai yra jėgų siekiančių sumenkinti ES pasiekimus.

Nuliūdino Lietuvos Europos parlamento narių menkas dalyvavimas Europos dienos minėjimo renginiuose. Juk į sostinę atvyksta daug svečių ne tik iš ES valstybių, bet ir iš užsienio. Kitose šalyse aktyviai Europos renginiuose dalyvauja ir buvę Europos parlamento nariai, bet Lietuvoje tokios tradicijos nėra. Tad buvo praleista puiki proga pristatyti ES darbus visuomenei.

Daug kalbama apie auganti nepasitikėjimą ES, tačiau apklausų duomenimis, gyventojų manančių, kad ES yra geras dalykas skaičius didėja ir sudaro 57 proc. visų ES piliečių, neigiamai ES vertina tik 14 proc. apklaustųjų. Kaip atskleidė specialiu Europos Parliamento užsakymu vykdyta ES piliečių apklausa, dauguma gyventojų pasisako už bendrų sprendimų paiešką bedraujant su kitais pasaulio regionais ir šalimis. Du trečdaliai apklaustųjų pasisako už bendrus veiksmus musulmoniškų šalių, Rusijos, Kinijos, JAV atžvilgiu, derantis su Jungtine karalyste dėl jos būsimų santykių su ES. Savarankišką politiką Rusijos atžvilgiu yra nusiteikę vykdyti tik Bulgarijos gyventojai, tad galima manyti, kad ten jaučiama didžiausia Rusijos įtaka.

Dauguma ES piliečių (68 proc.) nori aktyvesnės bendros ES saugumo ir gynybos politikos. Lietuvoje taip mano net 70 proc. gyventojų, nors valdžios atstovai linkę sieti šalies gynybą su dalyvavimu NATO veikloje. Čia didžiausi skeptikai gyvena Danijoje, bendrą ES gynybos politikos stiprinimą remia tik 48 proc. danų, panašiai galvoja latviai (54 proc.) ir švedai (55 proc.).

Užsienio politikos srityje aktyvesnių bendrų veiksmų tikisi 57 proc. ES piliečių, tačiau yra šalių – Čekija, Suomija, Liuksemburgas, Austrija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Estija ir Latvija bei Danija, kur yra mažiau negu pusė apklaustųjų manančių kad reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo užsienio politikoje.

Jei kalbėti apie ateities scenarijus tai dauguma apklaustųjų pasisako už įvairių greičių Europą, nes gyventojų nuomone šalys skiriasi ir turi teisę pasirinkti sau tinkamą politiką. 49 proc. ES piliečių galvoja, kad šalys turi įgyvendinti savarankiškai sprendimus, nelaukdamos kol visos ES šalys narės bus kartu tam pasiruošusios. Lietuvoje taip galvoja net 63 proc. gyventojų, panašiai masto ir Nyderlanduose (69 proc.), Belgijoje (65 proc.) ir Vokietijoje (64 proc.). Daugiausia pasisakančių už tai, kad reikia visoms šalims veikti vienu metu yra Portugalijoje (65 proc.), Graikijoje (61 proc.), Ispanijoje (52 proc.). Parodaksalu, nors manoma , kad britai yra didžiausi euroskeptikai, bet už bendrus ES veiksmus pasisako 48 proc. visų Jungtinės Karalystės piliečių, dar daugiau, palyginus su rudens apklausa Jungtinėje Karalystėje šiek tiek didėja manančių, kad šalies narystė ES yra teigiamas dalykas – 49 proc. apklaustųjų.

Eeuroskeptikais tikriausiai galima laikyti čekus, graikus, italus ir kroatus, kurių tik trečdalis teigiamai vertina jų šalies narystę ES. Tačiau net ir šių ir kitų šalių didžioji dauguma gyventojų galvoja, kad svarbiau yra tai kas jungia ES šalis (74 proc. visų apklaustųjų) negu tai kas jas skiria. Matyt tai ir yra ES bendro darbo stiprybės šaltinis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"