TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos Parlamento rinkimų signalai

2014 06 28 6:00

Po Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų liko nebaigtumo įspūdis. Balsavimo rezultatus įvertinome pernelyg šabloniškai. Palikime nuošalyje prezidento rinkimus ir juose pralaimėjusių socialdemokratų itin nenuoširdų paaiškinimą, kad pagrindinė nesėkmės priežastis buvo per maža reklama paskutinę savaitę prieš rinkimus. Pažvelkime į EP rinkimų rezultatus.

Tiesa, kad bet kurie rinkimai yra valdžios veiklos vertinimas. Tačiau rinkėjai vis labiau ima skirti, kada, kas ir kokiam tikslui renkama.

Kaip rodo apklausos, Lietuvos žmonės vis dar pasitiki dabartine socialdemokratų vadovaujama vykdomąja valdžia. Tačiau jie labai suabejojo, ar socialdemokratai tinkami spręsti Europos Sąjungos (ES) raidos klausimus. EP reikia daugiau mūsiškių konservatorių. Kodėl?

Ne tik nepriklausomybės metais brendusi karta, bet ir mes visi šiandien turime kur kas labiau adekvatų supratimą apie ES ir jos institucijas nei prieš 10 metų. Daugeliui mūsų Europos ekonominė integracija, kurios išraiška ir yra ES su savo institucijomis, jau yra priimtina, neišvengiama ir eksploatuotina būtinybė, o ne suverenios Lietuvos baubas.

Kartu aiškiau matyti ir pavojai, galintys iškilti vykstant Europos integracijai. Kai kurie pernelyg aktyvūs politikai ima bėgti garvežio priekyje. Prabilta apie politinės sąjungos kūrimą, o tai reiškia, kad Europos Federacijos (arba Jungtinių Europos Valstijų) idėja vėl stumiama į politinę darbotvarkę.

EP rinkimai parodė, kad ES tautoms federacijos idėja akivaizdžiai per ankstyva. Būtinumas toliau plėtoti ir stiprinti ES valstybių ekonominę integraciją be reikalo tiesmukai "sukinkomas" su politine integracija. Lietuvoje atvirai antieuropinės partijos nesulaukia tokio pritarimo, kokio jos sulaukia kai kuriose kitose ES valstybėse, bet grėsmė pajusta ir mūsų šalyje. Tai ir yra santykinės konservatorių pergalės paaiškinimas - jų atstovai EP yra laikomi nuoseklesniais Lietuvos valstybės suverenumo gynėjais nei, tarkime, socialdemokratų atstovai - tradiciniai socialinių inovacijų entuziastai.

Konservatorių lyg ir laimėjimas EP rinkimuose (17,4 proc. visų balsų) ir socialdemokratų lyg ir pralaimėjimas (17,3 proc. balsų) rodo toli gražu ne tai, kad Seimo rinkimuose, jei jie vyktų dabar, balsai pasiskirstytų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų naudai. Nemaža dalis rinkėjų gerai suvokė, kad rinkimai į EP - tai rinkimai į tolimą, bendresnius klausimus aptariantį sprendėjų forumą. Tie klausimai retai paliečia Lietuvos žmonių kasdienį gyvenimą, bet jie susiklosto kaip gairės, brėžiančios Europos tautų kelią į ateitį. Rinkėjai ėmė įdėmiau įsižiūrėti į tas gaires.

Euroskeptikų banga, kilusi jau 2009 metų EP rinkimuose ir dar neregėta galia nuvilnijusi šiuose rinkimuose, rodo nuotaikas, kurios nesvetimos ir Lietuvos gyventojams. Plinta įtarimai, kad ES politikai ir aukštieji valdininkai kelia pernelyg daug iniciatyvų riboti ES valstybių narių suverenias teises.

Pats faktas, jog visoje ES šįmet EP rinkimuose dalyvavo 43,09 proc. rinkėjų, ir tai buvo pirmas kartas nuo 1979 metų, kai rinkėjų aktyvumas nustojo mažėti, byloja apie tai, kad Europos žmonėms jau labiau rūpi, kas sprendžiama Briuselyje.

Gana kurioziška, kad ES piliečių dauguma aiškiai skiria ekonominę integraciją nuo politinės integracijos, o ES politikai to skirtumo neįžiūri arba nesuvokia, kad jis būtinas. Kol kas lunatikais galime vadinti tuos politikus ir akademikus, kurie dėsto, kad EP yra „demokratijos deficito“ pavyzdys, nes jis renkamas toli gražu ne pagal principą „vienas žmogus - vienas balsas“ (vieno vokiečio balsas yra triskart „silpnesnis“ nei vieno lietuvio), arba kurie tvirtina, kad europiečiai turi rinktis, ar jie nori daugiau politinės sąjungos, ar mažiau ekonominės sąjungos.

Politinė sąjunga nėra ekonominės sąjungos sąlyga. Daugiau nei 50 metų trunkantis ES kelias liudija, kad ekonominės sąjungos keliu galima nueiti labai toli ir labai sėkmingai, o politinė sąjunga tebėra tolimas horizontas, ir siekti būtina politinio bendradarbiavimo, bendros politikos (strategijos) atskirose ekonominių, socialinių, tarptautinių santykių srityse formavimo ir įgyvendinimo, o ne valstybių integravimo į federaciją.

Politinės sąjungos kūrimo procesas yra ekonominės sąjungos kūrimo pasekmė, o ne sąlyga. Ekonominė integracija duoda akivaizdžią naudą ir gali, jei toliau bus stiprinama, teikti dar daugiau materialinės gerovės. Todėl jos reikia kiek tik įmanoma. Politinė integracija slenka iš paskos ir bet koks jos pagreitinimas ima kurstyti patį bjauriausią Europos reiškinį - perteklinį nacionalizmą. Todėl politinės integracijos reikia tiek, kiek jos neišvengiamai būtina, kiek ji „įsisiūlo“ kaip savaime suprantamas dalykas (pavyzdys - bendra ES užsienio prekybos politika).

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy teisus, apibrėžęs tolesnį ES kelią: bet kokie rimtesni pokyčiai ES struktūroje galimi tik esant intelektiniam sutarimui ir visuomenės pritarimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"