TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos Sąjunga nežlugs, o Didžioji Britanija nebankrutuos

2016 06 27 6:00

Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas sumanė labai rizikingą žaidimą, skelbdamas referendumą. Jis per daug pasitikėjo savimi – arogancija neretai būdinga daugeliui britų konservatorių lyderių, jis per mažai nutuokė apie Jo didenybės Karalienės pavaldinių nuotaikas, pasirodė ne itin didelis strategas ir tapo pralaimėtoju tiek savo partijoje, tiek visoje Jungtinėje Karalystėje.

Kaip garbingas žmogus ir vakarietiškos tradicijos tęsėjas D. Cameronas paskelbė apie savo atsistatydinimą ateinantį rudenį.

Pralaimėjo ne tik jis pats asmeniškai, bet ir jo vadovaujama konservatorių partija bei 48 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų, atėjusių balsuoti ir norėjusių pasilikti Europos Sąjungoje. Nuo šiol britai turės gyventi pagal nedidelės daugumos – 52 proc. balsavusių už išėjimą gyventojų valią. Tai tik apie 40 proc. visų šalies gyventojų.

Atsiskyrimas nebus lengvas, tai parodė jau pirmosios po referendumo dienos, kai svaras sterlingų katastrofiškai krito, kaip ir daugelio britų ir su Didžiąja Britanija susijusių įmonių akcijų kursai. Dėl svaro devalvacijos gyventojai, laikę santaupas šia valiuta, neteko milijonų, o gal ir milijardų. Ne vienas bankas grasina paliksiantis Londono City, kuris sukuria apie trečdalį viso šalies BVP. Jei taip atsitiks, tai dar labiau pakirs Jungtinės Karalystės ekonomiką.

Išėjimas iš ES, jau paskatino separatistines nuotaikas Škotijoje. Jos politikai pareiškė, kad jie rengs pakartotinį referendumą dėl išstojimo iš Jungtinės Karalystės, nes Škotija nori likti Europos Sąjungoje. Kaip dabar iš tikrųjų klostysis santykiai tarp Anglijos ir Škotijos bei tarp Anglijos ir Šiaurės Airijos, sunku nuspėti. Dar sunkiau prognozuoti būsimus ES šalių ir Didžiosios Britanijos santykius. Tai juk vyksta pirmą kartą, tai yra precedentas, kuris gali pasitarnauti separatistinėms jėgoms bei euroskeptikams, norintiems sužlugdyti tai, kas buvo kuriama Europoje daugiau nei pusę amžiaus.

Tačiau, manau, kad Didžioji Britanija iš šios krizės anksčiau ar vėliau išplauks. Ji pakankamai didelė, ekonomiškai stipri, pilietiškai aktyvi ir savimi pasitikinti visuomenė. Didžioji Britanija nebuvo ta valstybė, kuri ypatingai rūpinosi Europos Sąjungos didesne integracija. Atvirkščiai, ji visada siekė ES integraciją slopinti, visada siekė turėti išimčių, kitų ES narių sąskaita ir tas išimtis išsikovodavo, nes kitos ES šalys jos buvimą Europos Sąjungoje laikė pageidautinu bei stabilizuojančiu faktoriumi, stiprinančiu ES, kaip pasaulinę ekonominę jėgą.

Kaip XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje pasakė įžymusis britų politikas Winstonas Churchillis: „Didžioji Britanija visada buvo su Europa, bet ne Europoje“. Ji ir toliau išliks su Europa, ir toliau išliks glaudžiausia JAV sąjungininkė Europoje ir išsiskirs joje savo konservatyvumu bei kur kas savarankiškesne ūkine ir užsienio politika, nei tos šalys, kurios liks Europos Sąjungoje. Ji gali sau tai leisti, nes ji yra su Europa tiek, kiek jai pačiai yra naudinga. Tačiau kitos ES šalys, esančios Europos žemyne vargu, ar gali sau leisti pakartoti tai, ką padarė Jungtinė Karalystė.

Diskusijose dėl galimų referendumo pasekmių sprendėsi ne tik ekonominiai dalykai. Vyresnioji karta ekonominius dalykus paaukojo vardan konservatyvių savo šalies vertybių, pasisakė prieš pernelyg globalizuotą šalies politiką, imigrantų srautus ir išreiškė baimę, kad britai praranda kontrolę savo pačių jau beveik tūkstantį metų kuriamoje valstybėje. Vyresnioji karta nusprendė referendumu priversti jaunesnę kartą saugoti britiškas vertybes, nepaisant to, kad ekonominė padėtis gali laikinai ir pablogėti.

Pasidžiaugę referendumo rezultatais ir pamatę finansų rinkų reakciją, kai kurie įtakingi „Brexito“ šalininkai, kaip buvęs Londono meras ir pretendentas pakeisti D. Cameroną premjero poste Borisas Johnsonas ėmė kalbėti apie tai, kad Didžioji Britanija neskubės išstoti iš ES ir tikrai nenutraukinės jau esančių glaudžių saitus su Bendrija.

Atsiskyrimo procesas tikrai bus netrumpas, nors daug ES aukštų pareigūnų su Europos Komisijos prezidentu J. C.Junckeriu priešakyje jau ragina britus kuo greičiu atsiųsti oficialų raštą apie išstojimą. Kita vertus, pats J. C. Junckeris jau išsiuntė laiškus visiems D. Britanijos piliečiams, dirbantiems Europos Komisijos struktūrose Briuselyje ir Strasbūre – o jų yra apie 1 100, iš kurių nemažai užima aukštus gerai apmokamus postus, dėkodamas jiems už darbą ir vertindamas aukštą jų kvalifikaciją. Jis paragino juos būti ramiems dėl savo ateities, nes aukšta jų kvalifikacija neabejotinai bus naudinga Europos Sąjungos sudėtinguose valdžios sprendimų įgyvendinimo mechanizmuose.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES turi ir vieną labai svarbų teigiamą dalyką. Jis verčia 27 valstybių šalių vadovus, o taip pat ir didelės biurokratinės mašinos Briuselyje vadovus iš esmės pergalvoti ES tolesnio vystymosi strategiją, atsižvelgdama į visuomenės pokyčius, jų nuotaikas, nusiteikimą prieš imigrantus. Kitaip tariant, ES atskirų šalių vadovai turi pirmiausia priartėti prie tų žmonių, kurie juos išrinko, nepamiršti, kad ne žmonės turi tarnauti valdžiai ir jos sukurtoms struktūroms, o išrinkta valdžia turi nusileisti ant žemės ir pajusti, kokiais svarbiausiais poreikiais gyvena jos šalies žmonės, kokie jų prioritetai, kokias vertybes jie nori matyti prioritetinėmis savo šalyje ir ES. Būtina sumažinti atskirtį tarp valdžios ir visuomenės ir tarp turtingiausio visuomenės sluoksnio ir eilinių piliečių. Tik tokia ES galės tikėtis didesnio žmonių palaikymo ir susigrąžinti pasitikėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"