TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos Sąjungos šešėlyje

2012 09 10 6:00

Nuo Europos nepabėgsime. Kiekvieną savaitę, beveik kiekvieną dieną primenama, kaip glaudžiai esame susieję savo likimą su Europa Europos Sąjungos (ES) pavidalu.

Tie ryšiai yra Lietuvai naudingi, bet koks mūsų vaidmuo, koks mūsų įnašas juos formuojant, ar Lietuvos valdžia pakankamai energingai siekia paveikti procesą, turintį įtakos mūsų likimui?

Šią savaitę Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad įstatymas, leidęs Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą, prieštarauja Konstitucijai. Seimas reagavo į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimą, kad nuolatinis buvusio prezidento R.Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto buvo neproporcinga bausmė.

Galima ginčytis ir dėl KT, ir dėl EŽTT nutarčių, bet akivaizdu, kad Lietuvos teisinė sistema neveikia vakuume, net aukščiausieji teismai turi atsižvelgti į europines konvencijas. Šveicarijoje gyvenantis lietuvių teisininkas Tadas Žukas pažymi, kad kyla aibė klausimų. Ar Europos Žmogaus Teisių Konvencija (EŽTK) Lietuvoje negalioja tiesiogiai? Kiek aiškinant mūsų Konstituciją turi būti siekiama aiškinti ją taip, kad ji atitiktų EŽTK? Ar EŽTK yra ES teisės dalis? Jei taip, ar ji kaip ES teisės dalis Lietuvoje galioja tiesiogiai ir ką daryti, jei ji numato priešingą taisyklę nei mūsų Konstitucija arba nedera su KT aiškinimais?

Nebūdamas teisininkas neturiu atsakymų į šiuos iš dalies ir retorinius klausimus. Bet EŽTT sprendimas yra labai naudingas priminimas KT, kad jis negali savavaliauti interpretuodamas Konstituciją ar priimdamas sprendimus, paveikiančius žmogaus teises. KT bus priverstas pasitempti, rimčiau grįsti savo sprendimus, jei žinos, kad jo sprendimai gali būti skundžiami, kad vėl gali būti parodyta, jog karalius yra nuogas. Lietuvai tai bus naudinga.

Antra vertus, yra grėsmės. Kuo daugiau bus teismų, tuo daugiau gali būti nutarčių, ribojančių parlamentų teisę priimti šalies gyvenimą reguliuojančius įstatymus. Be to, įstatymai gali būti perdėm suvienodinti, panaikinant nacionalinę specifiką.

Kaip nėra teisingiausio demokratijos modelio, taip negali būti ir teisingiausio teisinio kodekso. Prisiminkime demokratijos įvairovę. Pavyzdžiui, JAV ir Prancūzija turi galingus prezidentus, daugelyje kitų šalių prezidentai tenkinasi reprezentacinėmis funkcijomis, o Lietuvos prezidento institucija yra kažkur per vidurį. Vienose šalyse prezidentai yra renkami visuotiniuose rinkimuose, kitose juos renka (skiria?) parlamentas arba parlamentas kartu su savivaldybių ir kitų valdžių atstovais.

Vienur parlamentai turi tik vienus rūmus, kitur - dvejus. Vienose šalyse galioja proporcinė rinkimų sistema, kitose yra tik vienmandatės apygardos, trečiose, pavyzdžiui, Lietuvoje, - mišri sistema. Kiekvienas demokratijos variantas turi savo pranašumų ir trūkumų, šalininkų ir kritikų, bet negalime sakyti, kad kuris nors jų yra geriausias ar teisingiausias. Tas pats galioja teisės kodeksams ir santvarkoms. Tad vieno modelio primetimas yra sunkiai pateisinamas.

Šią savaitę Europos komisija (EK) pradėjo nagrinėti Lietuvos mažųjų alaus daryklų skundą dėl draudimo nuo 2013 metų prekiauti stipriu alumi, supilstytu į didesnę nei 1 l tarą. Jei būtų nustatyta, kad Lietuva pažeidė ES teisę, gal reikėtų atšaukti draudimą.

Skeptiškai vertinu valdžios paternalizmą. Jei žmogus nori kvailai ir nesveikai gyventi, juolab jei geba tai daryti nepakenkdamas kitiems, valdžia neturėtų riboti jo teisės taip elgtis. Antra vertus, jei parlamentarai, įsitikinę, kad jų krašte alkoholizmas yra itin paplitęs ir kenksmingas visuomenei, priima nuosaikius alkoholio pardavimą ribojančius įstatymus, EK neturėtų būti suteikta galia panaikinti Lietuvos valdžios nutarimą riboti stipraus alaus taros dydį.

ES ypatingą reikšmę skiria subsidiarumo principui, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo žemesnėje valdžios grandyje. Atseit į aukštesnes grandis galima kreiptis tik tuo atveju, kai žemesnės negali veiksmingai spręsti problemų. Principas yra sveikintinas, bet dažnai jo nepaisoma. Alaus butelių dydis Lietuvoje nėra visos ES lygiu sprendžiamas klausimas.

Gerokai reikšmingesnis įvykis - EK pradėtas oficialus tyrimas dėl "Gazprom" galimo piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose. Lietuva kartu su kai kuriomis kitomis ES šalimis pernai kreipėsi į EK Konkurencingumo Tarybą dėl galimų laisvos konkurencijos principų pažeidimų "Gazprom" vykdant kainų politiką. Trečiadienį premjeras Andrius Kubilius sakė, kad tyrimas gali pakeisti "Gazprom" elgesį Europos dujų rinkose bei sustiprinti Lietuvos pozicijas derybose dėl dujų kainų.

Jau pastebėtas vienas teigiamas poslinkis. Po kreipimosi į EK "Gazprom" nebeaiškina, kad Lietuvai taikomos didesnės dujų kainos dėl Vyriausybės įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo. Be ES paramos Rusija ir jos energetikos bendrovės elgtųsi gerokai arogantiškiau, o Lietuva turėtų gerokai mažiau priemonių priešintis.

O tie, kurie girdi Viktoro Uspaskicho pasakojimus, kad patekęs į valdžią jis padidins minimalų mėnesio atlyginimą iki 1500 litų ir per kelerius metus visiškai panaikins nedarbą, gali ramiai miegoti žinodami, kad ES fiskalinis paktas racionaliai mąstantiems politikams suteikia priemonių priešintis šitokiai demagogijai.

Sprendžiant euro krizę, neišvengiamai didės ES integracija, centriniams organams bus suteikiama daugiau galių ir teisių. Didės pavojus, kad tomis galiomis bus piktnaudžiaujama valstybių suverenumo ir veikimo laisvės sąskaita. Diskusijos dėl pokyčių bus ilgos ir aistringos. Kol kas negirdėti, kokia bus Lietuvos pozicija ir kokiomis priemonėmis bus stengiamasi ją bent iš dalies įgyvendinti. Viliuosi, kad valstybė turi savo poziciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"