TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos saulėlydžiai

2010 08 16 0:00

Senojo žemyno saulėlydis seniai skelbiamas. Europos nuosmukį pranašavusių istorikų-filosofų, tokių kaip Arnoldo Toynbee ir Oswaldo Spenglerio, veikalai kadaise sulaukė didelio atgarsio. Dabar stengiamasi suprasti, kodėl jų pseudomokslinės pretenzijos buvo traktuojamos rimtai.

Graikijos ūkio krizės akivaizdoje pradėta kalbėta apie galimą naują recesiją, euro nuosmukį, gal net euro zonos išnykimą. Po kelių nerimo mėnesių tokios kalbos nuščiuvo, juolab jog antrąjį metų ketvirtį ūkio augimas paspartėjo. Vis dėlto negalima neigti, kad daugiau negu pusę amžiaus Europos vaidmuo pasaulyje keičiasi, kad žemyno įtaka mažėja ir mažės.

Po Antrojo pasaulinio karo Europa turėjo atsisakyti savo hegemonistinių politinių siekių. Nacių Vokietija buvo paskutinė Europos valstybė, kuri tikėjosi valdyti pasaulį. Didžioji Britanija

nenoriai atsisakė savo imperijos. Per karą premjeras Winstonas Churchillis ne kartą yra pareiškęs, jog tiek daug pasiaukoję britai neatsižadės imperijos. Tačiau imperija žlugo. Prancūzija atkakliau stengėsi išlaikyti savo užsienio valdas, bet pralaimėjo karus Vietname ir Alžyre. Europos Sąjungos (ES) pastangos iškovoti didesnį vaidmenį pasaulio politikoje liko nesėkmingos, o palankiausias laikas įtvirtinti šį vaidmenį jau praėjo.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse žlugo Europos intelektinė pirmenybė - persekiojami žydų ir kitų tautų mokslininkai persikėlė į Ameriką ir ten liko. JAV dominavimą rodo Nobelio premijos laureatų ir geriausių pasaulio universitetų sąrašai. Europoje irgi yra puikių mokslininkų, kai kuriose srityse jie nepralenkiami, bet tendencija aiški ir nesikeis. Gerokai didesnė tikimybė, kad geras europietis mokslininkas ilgainiui dirbs JAV, negu amerikietis persikels į Europą.

Daugiau kaip pusantro tūkstantmečio Europa siejo savo tapatybę su krikščionybe. Sekuliarizacija ją labiau paveikė nei kitus žemynus. Pasaulietiškumas taip įsitvirtino, kad net krikščioniškąjį paveldą vengiama paminėti oficialiuose ES dokumentuose. Europos bažnyčios - tuščios, o kitose šalyse religija klesti. 30 proc. Pietų Korėjos gyventojų yra krikščionys, Kinijoje gali būti net šimtas milijonų krikščionių, daugiausia protestantų fundamentalistų.

Po Antrojo pasaulinio karo Europa skyrė pirmenybę socialinės gerovės valstybei ir pakantaus gyvenimo būdui kurti. Buvo stengiamasi atsiriboti nuo JAV nežaboto kapitalizmo, nepakantumo, mirties bausmės vykdymo, religingumo. Socialinės gerovės valstybė tapo europietiško gyvenimo būdo pagrindu, kertiniu Europos savimonės akmeniu. Valstybė rūpinasi piliečiu nuo gimimo iki mirties, suteikia jam nemokamą arba beveik nemokamą mokslą, dosnų sveikatos draudimą, daug atostogų, bedarbio pašalpą ir pensiją, dotuoja įvairias paslaugas - nuo viešojo transporto iki operos bei muziejų. Šios Europos saulėlydis yra neišvengiamas.

Pokario metais buvo nepaprastai palankios, tiesiog nepakartojamos sąlygos tokios rūšies valstybei kurti. Kai karo nuniokta Europa pradėjo atsitiesti, ji neturėjo daug varžovių. Tik JAV, Kanada, Japonija, socialistinio bloko šalys ir kelios kitos valstybės galėjo pasigirti modernia pramone bei ūkiu. Socialistinis blokas izoliavosi ir kūrė autarkinę ekonomiką. JAV tuomet būta gerokai mažiau "laukinio kapitalizmo". Amerikiečiai didžiavosi, kad jų darbuotojų gyvenimo lygis yra aukščiausias pasaulyje, profsąjungos - stiprios, mokesčių sistema - progresyvi. Europos atsigavimo metais nebuvo pigia darbo jėga išsiskiriančių konkurentų.

Viską pakeitė globalizacija. Per pastaruosius dvidešimt metų beveik du milijardai kinų, indų, korėjiečių ir kitų azijiečių įsiliejo į pasaulio ūkį. Jie darbštūs, protingi ir pasiryžę dirbti už trečdalį ar penktadalį Vakarų Europos piliečio atlyginimo. Europa nesugeba atlaikyti jų konkurencijos, santykinė ūkio stagnacija pradeda veikti gyvenimo lygį.

Prisideda ir kiti veiksniai. Europa greitai sensta. Iki 2050 metų padvigubės europiečių, pasiekusių 65 metus. Šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį septyni darbininkai išlaikė vieną pensininką, o po 40 metų vienam pensininkui teks tik 1,3 darbininko. Gerokai pabrangs senstančių gyventojų sveikatos priežiūra ir slauga.

Mažėja gimstamumas. Vokietijos valdžia skaičiuoja, kad po 50 metų gyventojų sumažės nuo 82 iki 65 milijonų. Gali pritrūkti kvalifikuotos darbo jėgos, ypač inžinierių, mokslininkų, kompiuterininkų. Be jų bus sunku, o gal ir neįmanoma užtikrinti Europos ūkio konkurencingumo. Smagu studijuoti filosofiją ir politologiją, bet įgytos žinios nėra lengvai pritaikomos darbo rinkos poreikiams.

Svarbūs dar trys dalykai. Pirma, išlaidos socialinėms reikmėms jau pasiekusios sunkiai pakeliamą lygį. ES 2005-aisiais jos sudarė 21 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 16 proc. 1980 metais. Gyventojams senstant šios išlaidos smarkiai augs, jei nebus ribojamos. Antra, pastarąjį dešimtmetį grėsmingai didėjo šalių skolos. Sparčiai gausėjo tarnautojų, kilo jų atlyginimai, didėjo siūlomų paslaugų apimtis. Ir ne tik Pietų Europoje. Anglijos biudžeto deficitas siekia 11 procentų. Trečia, psichologiniai tyrimai rodo, kad žmogui sunku atsisakyti to, ką jau turi. Įsigytą daiktą jis gerokai labiau vertina, negu vertintų neturėdamas jo. Tai skatina priešinimąsi net būtiniausiems pokyčiams, nors per pastarąjį dešimtmetį vokiečiai sugebėjo susiveržti diržus.

Europa turi daug pranašumų. Puikiai išplėtota infrastruktūra, pažangiausios technologijos, kapitalo atsargos, kvalifikuota darbo jėga, veiksmingos bendrovės. Tačiau pranašumas nėra toks didelis, kad ji galėtų savo darbininkams mokėti tris ar keturis kartus didesnes algas, leisti atostogauti šešias savaites per metus, išeiti į pensiją nesulaukus 60 metų, minimaliai mokėti už aukšto lygio medicininę priežiūrą. Anksčiau ar vėliau reikės gerokai karpyti valdžios išlaidas ir paslaugas, didinti įplaukas į biudžetą, versti žmones dirbti ilgiau dėl mažesnių atlyginimų. Pokyčiai paveiks visuomenės audinį ir tradicinį įsipareigojimą socialiniam teisingumui. Europa bus panašesnė į JAV, o socialinės gerovės valstybė, kaip ir krikščioniškoji tapatybė, ko gero, taps atminties objektu.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"