TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos šeimos 50-metis

2007 03 24 0:00

1957 metų kovo 25-ąją Romoje šešių valstybių - Belgijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų - atstovai pasirašė Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos, kurią įprasta vadinti Euratomu, steigimo sutartis. Su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Kęstučiu SADAUSKU kalbasi žurnalistas Osvaldas ALEKSA.

- Kodėl Romos sutarties 50-metis laikytinas reikšmingiausiu šių metų įvykiu?

- Tai reikšmingiausias ištisų dešimtmečių įvykis, vienintelė tikra revoliucija Europos istorijoje. Po jos viskas evoliucionavo. Tai Europos, kurioje šiandien gyvename, užgimimas. Labai svarbu suprasti, kokiomis idėjomis nauja Europa buvo kuriama anuo metu. Sutarties preambulėje išreikštas siekimas "padėti pagrindus vis glaudesnei Europos tautų sąjungai".

- Ar tragiški įvykiai Vengrijoje nepagreitino šalių kūrėjų apsisprendimo?

- Vengrų sukilimas buvo vienas iš faktorių; tais pačiais 1956-aisiais vyko būsimosios sutarties svarstymai Venecijoje ir Briuselyje. Suvokimas, kas dedasi kitoje "geležinės uždangos" pusėje, privertė greičiau vienytis. Įvykiai rodė, kad laukia sunkūs metai.

- Šešių šalių padarytą pradžią šiemet mini jau dvidešimt septynios. Pusė milijardo susivienijusių europiečių. Kokie Europos Bendrijos / Europos Sąjungos pusės amžiaus laimėjimai įeis į pasaulio istoriją?

- Vienas svarbiausių - vienijimasis tarp šalių, kurios prieš tai žvangino ginklais, kai kurios ir žiauriai kariavo, taika ir sutarimas susieti savo ekonomiką, iš dalies - ir socialinę vidaus politiką tarp Europos valstybių.

Antras, gal ne mažiau svarbus, yra bendroji rinka, kurioje šiandien gyvename, kurioje įgyvendinamos "keturios laisvės": laisvas asmenų, paslaugų, kapitalo ir prekių judėjimas. Dar nė viena iš tų laisvių nėra visiškai realizuota, susiduriama su sunkumais ir barjerais, bet tai, kas jau padaryta, ypač asmenų ir prekių judėjimo srityse, labai sėkminga. Panašaus projekto pasaulyje nėra.

Lietuvoje labai vertinamas sanglaudos projektas, artinantis gyvenimo kokybę Lietuvoje prie gyvenimo Europoje ir suteikiantis žmonėms didesnių galimybių važiuoti į kitas ES šalis dirbti, prekiauti, mokytis.

Nors ES skundžiasi atsiliekanti, bet yra sričių, pavyzdžiui, gamtosaugos technologija, kuriose sukuria standartus pasauliui; niekas taip aukštai nepakėlė kartelės. Iš ES kiti pasaulio regionai bando perimti ir daug bendradarbiavimo modelių.

- Kiekviename darbe, ypač einant nepramintais takais, pasitaiko ir laimėjimų, ir nesėkmių. Norėtume prisiminti kelias įstrigusias problemas.

Priešpaskutiniame "The Economist" numeryje išspausdintas straipsnis "Šaltoji taika". Jame teigiama: "Šalys prie Baltijos jūros yra suspaustos tarp naujojo Rusijos agresyvumo ir senojo ES neryžtingumo. Pasekmė: regionas kenčia dėl to, ką būtų galima pavadinti "šaltąja taika." Straipsnis baigiamas išraiškingai: "Darosi vis sunkiau atsakyti į graudų Lietuvos atstovo klausimą: "Mes maži. Kurgi mūsų brangioji Europa?"

Ar kada nors Europos Sąjunga kalbės vienu balsu politikos, ekonomikos ir kitais klausimais?

- ES užsienio politikos vienijimas, kad ir koks skausmingas bei sudėtingas, bet vyksta. Kiekviena šalis, aišku, saugo sau brangų suverenitetą, bet svarbu, kad jis būtų realizuojamas ne kitų sąskaita. Norint kalbėti vienu balsu reikės suderinti interesus ir susitarti. Rusija galinga ir stipri Europos strateginė partnerė. Tik bendras ES balsas gali priversti ją laikytis tarptautinių taisyklių.

- Ar ES Konstitucija atidedama neribotam "apmąstymo laikotarpiui"? Ar nėra pavojaus, kad Konstitucijos ratifikavimo procesą pakeis ES šalių vadovų susitikimai, kuriuose didžiosios narės atvirai kelia savus interesus aukščiau už Sąjungos bendruosius?

- Prognozuoti nesiryžtu, bet akivaizdu, kad Konstitucija reikalinga ne dėl simbolikos, o tam, kad ES funkcionuotų dabartiniu dydžiu. Palyginkime automobilį ir traktorių: jei krauname daugiau vežti, reikia stipresnio motoro. Kitaip užges. Panašus pavojus kyla ir ES: nepavežti žmonių ir valstybių lūkesčių bei iššūkių. Pavyzdžiui, Lietuva tikisi, kad ES užtikrins naftos tiekimą "Družbos" naftotiekiu. Lūkestis konkretus, o konkretaus instrumento dar nėra; kol kas esama politinio aukščiausio lygio supratimo ir solidarumo patikinimo. Tiesa, ir tai jau daug, prisimenant, kokia situacija buvo dar prieš porą metų. Konstitucinėje sutartyje buvo konkrečiai numatyta vieninga energetikos politika. Kol nėra sutarties, nėra ir efektyvios politikos.

Antra sritis - plėtra. ES pasiekė plėtros ribą, efektyvaus funkcionavimo ribą. Viršūnėse sprendimai priimami konsensu. Vienas dalykas susitarti dešimčiai ar dvylikai, kas kita - dvidešimt septyniems. Įvairovė didėja, sprendimo mechanizmai tampa sudėtingesni. Konstitucija buvo skirta palengvinti demokratiškam sprendimų priėmimui. Visi sutaria, kad tokia padėtis negali tęstis. Tikimasi, kad birželį procesas pajudės, nes apmąstymai negali būti begaliniai, jie turi būti rezultatyvūs. Geriausia būtų Konstitucinėje sutartyje nieko nekeisti, nes vienas pakeitimas paprastai diktuoja keletą kitų. Konstitucijos klausimą reikėtų išspręsti iki Europos Parlamento rinkimų 2009 metais. Prancūzų pirmininkavimas ateinančių metų antroje pusėje bus lemiamas laikotarpis, kai, man rodos, bus bandoma priimti galutinius sprendimus.

- Ar 2000-aisiais Lisabonoje paskelbta ambicinga programa Europos Sąjungai 2010-aisiais tapti konkurencingiausia ir sparčiausiai augančia ekonomika pasaulyje - tik gražios svajonės tolimas aidas?

- Jau nebe aidas. Po kelerių pirmųjų metų buvo nusivilta, kad nei tyrimų biudžetas didėja, nei konkurencingumas stiprėja, nei ekonomika auga. Tokie dalykai neįvyksta nei per metus, nei per dvejus. Neatsitiktinai programa buvo planuota iki 2010-ųjų. Šie metai pirmieji, kai visos valstybės sutiko pateikti nacionalines reformų programas ir kartu jas tarpusavyje kritiškai lyginti. ES ekonomika dabar atsigauna iš dalies dėl to, kad tos reformos vyksta. Sakyčiau dabar vyksta Lisabonos strategijos reabilitavimas. Pagreitis užtikrina stabilų augimą iki 2009-2010 metų. Lisabonos strategijos prioritetai galioja šimtu procentų.

- Tai gera žinia Romos sutarties jubiliejui. Gal tartumėte keletą žodžių apie šventinius renginius.

- Romos sutartį sudarė valstybės, todėl Lietuvai, o ne Europos Komisijos atstovybei dera jos sukaktį švęsti. Prie kai kurių renginių prisidedame, turime surinkę archyvinės medžiagos ir padedame tiems, kurie nori šią svarbią sukaktį paminėti.

Su Seimu, Vyriausybe ir akademine visuomene kovo 30 dieną rengiame simpoziumą apie Europos Bendrijos sukūrimo prielaidas ir Europos Sąjungos raidą. Dėl sovietinės praeities Lietuvos žmonėms daug kas liko nežinoma, naujausia Europos istorija nebuvo dėstoma.

Tą pačią kovo 30-ąją organizuojama atvirų durų diena ES šalių ambasadose ir svarbiose Lietuvos institucijose. Kai kurios ambasados ir institucijos yra įsikūrusios vertinguose istoriniuose pastatuose, kurie nėra atviri lankytojams. Bus stengiamasi parodyti, kaip atrodo eilinė darbo diena, darbuotojų kabinetai, bibliotekos, susirinkimų salės ir kitos patalpos. Pastaraisiais metais ES institucijos, pradedant Briuseliu, stengiasi būti skaidresnės, suprantamesnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"