TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Europos žlugimas?

2008 01 25 0:00

Kur mes einame? Į postžmogiškąjį pasaulį? Tokios mintys - atrodo, ne man vienam - kyla, pasiskaičius apie naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) akibrokštą.

"Homoseksualūs asmenys gali turėti įvaikių" - šį antradienį paskelbė Strasbūro teismo Didžioji kolegija, išnagrinėjusi lopšelio-darželio auklėtojos iš Prancūzijos skundą.

Tiesa, galime šiek tiek pasiguosti. Teisėja iš Lietuvos Danutė Jočienė nesutiko su EŽTT sprendimu ir balsuodama "prieš" kartu su kitais 7 teisėjais pareiškė atskirąją nuomonę. "Už" balsavo 10 teisėjų.

Anot teismo, draudimas homoseksualistams įsivaikinti pažeidžia du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius - 14-ą (diskriminacijos draudimas) ir 8-ą (teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui).

2002 metais panašioje byloje "Frett prieš Prancūziją" teismas pripažino, kad gėjui neleidus įsivaikinti dėl jo seksualinės orientacijos Konvencija nebuvo pažeista. Taigi "pažanga" akivaizdi. Konvencija liko ta pati, tačiau jos aiškinimas tapo visiškai priešingas.

Vadinasi, visai netoli tas laikas, kai panašių bylų sulauksime ir Lietuvoje. Gėjų maršas žygiuoja per Europą! Ar iš tikrųjų nebelieka nieko kita, kaip tik apsiprasti ir įprasti?

Taigi pasvarstykime (kartu su homoseksualistais, žinoma), ar tai ir yra tikroji moralinė pažanga?

Neprimetinėsiu čia visiems žinomo katalikiško požiūrio, kurio aš pats norėčiau laikytis. Gyvename sekuliariniame pasaulyje ir privalome ieškoti bendrų sutarimo taškų. Pagrindą tokiam sutarimui tarsi ir davė Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri nuo Prancūzijos revoliucijos laikų pamažu pakeitė Dievą, kaip atskaitos tašką, kalbant apie žmogaus reikalus.

Nepriklausau tiems fundamentaliems krikščionims (nei musulmonams, žinoma), kurie šį procesą vertina vien tik neigiamai. Esu įsitikinęs, kad tikėjimą žmogaus teisėmis ir laisvėmis paskatino kaip tik krikščionybė. Tačiau, nutrūkus gimdymo virkštelei, liguistai suprasta laisvė ima grasinti sėkmingai žmogaus raidai ir netgi išlikimui.

Nereikia abejoti - visuotinai priimtos žmogaus teisės labai padeda sugyventi įvairioms religijoms ir pasaulėžiūroms. Dar daugiau. Ši samprata įgalina kurti bendrus visai žmonijai įstatymus ir netgi tokius teismus, kurio sprendimą dabar ir nagrinėjame. Tai pozityvu.

Tačiau dabar jau turime sakyti - ilgą laiką buvo pozityvu. Žmogaus teisių ir laisvių sampratą - ir visų pirma Europoje - ištiko krizė. Kaip ir daugelis nuo šaknų atitrūkusių ideologinių judėjimų, iki kraštutinumo absoliutinamų žmogaus teisių sąjūdis pasuko pavojingu bolševikiniu keliu.

Dabar matome, kad antireliginis sąjūdis - kurio ištakose buvo ypač vertinamas racionalumas - nebegalėdamas laimėti lengvų pergalių idėjinėje kovoje, tampa akivaizdžiai fanatiškas ir iracionalus.

Iš tikrųjų pasaulyje įvyko didžiulė transformacija. Štai dar vienas pastarųjų dienų pavyzdys. Bažnyčios, kurios vienas iš tėvų kitados yra pasakęs "tikiu, nes tai absurdiška", vadovas vieną encikliką skyrė racionalumui ginti. Tuo tarpu kompleksuoti ateizmo religijos fanatikai bando jo neįleisti į Romos universitetą, nes jiems skaudu, kad mokslo šventovė skambiu vardu "La Sapienza" kadaise buvo įsteigta popiežiaus.

"Tegyvuoja minties laisvė." Tokiais šūkiais buvo palaikomas popiežius Šv. Petro aikštėje. Pasaulis apsivertė? Peržengė nematomą ribą? Taip, nes visais šiais, tik iš pirmo žvilgsnio nesusijusiais, atvejais reikia kalbėti apie tam tikrą indoktrinaciją - ideologinį apsinuodijimą.

Taigi visai taip pat reikia protestuoti prieš šokiruojantį Strasbūro teismo sprendimą ir iškelti plakatus: "Apginkime žmogaus teises". Juk bent kiek išsilavinusiam ir racionaliam individui akivaizdu, kad vieno žmogaus teisės negali būti užtikrinamos kito žmogaus teisių sąskaita.

Juolab stipresniųjų teisė negali uzurpuoti silpnesniojo ir negalinčiojo apsiginti teisės. Dviejų gėjų teisė turėti šeimą negali pažeisti įvaikinamo kūdikio teisės bręstant nepatirti to, kas jį veikiausiai išugdys kitokį nei dauguma žmonių ir kam jis tikriausiai nepritartų, jei jau prieš tai būtų sąmoninga asmenybė.

Racionalus supratimas, kad vieno žmogaus laisvė gali būti ribojama, jeigu ji pažeidžia kito žmogaus laisvę, glūdi pačioje Žmogaus teisių deklaracijos šerdyje. Tokia buvo ir klasikinio liberalizmo aksioma. Protu nesuvokiama, kaip šito fundamentalaus principo buvo galima atsisakyti.

Juk ir nutartyje cituojamas Konvencijos 8 straipsnis teigia ne tik, kad:

"1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas."

Jis sako ir tai, kad:

"2. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti."

Kodėl neabejotinai profesionalūs, aukščiausio lygio teisėjai atsižvelgė tiktai į nurodyto straipsnio pradžią? Nerandu kito paaiškinimo, kaip tik agresyviai besiformuojantį ideologinį požiūrį. Šita toli gražu ne liberali, o bolševikiškai kairuoliška ideologija Europą tuoj pavers likusio pasaulio pajuokos objektu.

Iškreiptas supratimas, kas tai yra pažanga, buvo įvaręs mūsų visuomenę į istorijos akligatvį ilgą pusšimtį metų. Nesinorėtų kartoti ko nors panašaus. Abstraktus, manipuliacinis žmogaus teisių "progresas", kai žmogus nužeminamas iki primityvaus organizmo, kurio bet kokius poreikius reikia tenkinti, patį žmogiškumą verčia fikcija.

Kas galėtų stabdyti pavojingą tendenciją? Galbūt Rytų europiečiai, kurie jau turi atsparų kairuoliško fundamentalizmo skiepą ir gali į situaciją žvelgti daug atsakingiau? Kas daugiau, jeigu ne mes?

Gal tokia ir būtų šiandieninė Rytų europiečio misija - gelbėti žlungančią Europą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"