TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Faktų ilgesys

2007 08 17 0:00

Norvegų politologas, pasakęs kelias frazes apie Lietuvos demokratijos negalią, mirtinai įžeidė ne tik premjerą. Gediminui Kirkilui toks akibrokštas pasirodė netgi nedraugiškas: jis, girdi, neįsivaizduojąs, kad Lietuvos politologai taip pasakytų apie Norvegiją.

Sunku tiksliai pasakyti, ką reiškia ši G.Kirkilo frazė. Nelabai kam paslaptis, jog mūsų politologijos citadelė - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) globojamas tam tikros globėjų tarybos, kurioje tokių "nedraugiškų išsišokimų" prevencija galėtų pasirūpinti premjerui patarinėjantis strategas. Tiesa, Albinas Januška vargu ar turėtų drausti mūsų politinių mokslų žinovams kritikuoti Norvegiją. Tam tiesiog reikia kiek daugiau gebėjimų, nei "Labanakt, vaikučiai, suaugusiesiems" lygio TV forumuose paistyti apie Gudijos demokratizaciją.

Daug įdomiau tai, kad ne tik premjeras, bet ir kai kurie apžvalgininkai palaikė skandinavo pastabas įžeidžiančiomis ir nepagrįstomis. Jiems pritrūko... faktų. Įdomu.

Būtų suprantama, jei faktų suvestinės prašytų koks nors Oslo TSPMI analogo studentas arba šiaip pašalietis, apie Lietuvą tegirdėjęs dėl krepšinio arba Virgilijaus Aleknos. Kokio tipo faktų ir įrodymų reikia Lietuvos politikams ir analitikams - pasakyti sunkiau.

Dėl politikų paprasčiau. Jiems naudinga įrodymais laikyti tik teismo kaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Nekaltumo prezumpciją pavertę iš teisinės kategorijos politiniu figos lapeliu, jie puikiausiai jaučiasi ir svaido rinkėjams į akis įvairiais žodžiais pasakomą pasityčiojimą: du kart du bus tiek, kiek suskaičiuos mūsų buhalteris.

Pabandysiu kiek pagelbėti ir parodyti, kur tie faktai slepiasi. Pirmiausia - paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagoje. Kam prieinamas internetas, prieinama ir visa faktų bei liudijimų puokštė. Galima imti ir skaityti. Netgi nereikia versti iš norvegų kalbos. Metodinis patarimas: atsidarę bet kurio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio medžiagą įveskite į paieškos langelį ką nors iš raktinių žodžių: Januška, Jurgelevičius, 2K, Uspaskichas, Stonys, Jakuninas, KGB...

Yra ir kitų, bet pradžiai pakaks. Turėtų pavykti geriau, nei ekscelencijai Valdui Adamkui, kuris sakėsi medžiagą "pavartęs".

Tiesa, ten nėra paveikslėlių, kvailų istorijų apie šlapinimąsi nuo palangių, moteriškus paltus ir kitokių pigių detektyvinių bei bulvarinių įdomybių. Tačiau - duodu žodį - turintis vaizduotę ir humoro jausmą skaitytojas tikrai nenuobodžiaus.

Dar yra ir "gyvų" faktų: Viktoras Uspaskichas - priešiškoje valstybėje besislapstantis nuo teisėsaugos, bet registruojamas dalyvauti rinkimuose į Seimą veikėjas.

A.Januška - strategas tarpininkas tarp vietinių "Gazprom" ir kitų klapčiukų ir Vilniaus bei Maskvos valdžios kabinetų, toliau dalyvaujantis naujausiuose pasitarimuose dėl to, kaip toliau tvarkytis su jau patvarkytu VSD.

Darius Jurgelevičius - neapykanta pačiai Lietuvos valstybės idėjai tryškęs komjaunimo aktyvistas, prieštaraujant įstatymams įkištas į VSD, pareigūnų liudijimais, trukdęs tirti įtakos valstybės institucijoms darymo ir korupcijos bylas. Jo skyrimo į taikaus atomo priežiūros komisiją ir atšaukimo iš jos (po kelių publikacijų) istorija primena Rolando Pakso agonijos epochos kvailystes, kai per dieną buvo paskirtas ir atleistas Jurijus Borisovas.

"Alita", "Crown Plazza" ir kitos. Tai, kad jokių sėkmingų kriminalinių bylų iš šių istorijų neišsivystė, kaip ir tai, jog niekam net nedingtelėjo mintis atsistatydinti - taip pat faktai. Tik nelabai aišku, kodėl juos turi pirštu parodyti "nedraugiški" norvegai.

Užtat šis įžūlus skandinavas tiksliai nurodė, iš kur gimsta tas išsigalvotas faktų ilgesys. Politikų: "Pirmiausia krenta į akis tai, kad jūsų politikai silpnai suvokia, kas yra demokratija." Politologų: "Kodėl politologai nesiūlo idėjų, kaip reformuoti vidinę partijų struktūrą? Atkreipiau dėmesį ir į tai, kad kai kurie politologai pernelyg glaudžiai susiję su šalies valdžia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"