TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Falanga pasitelkta Vilniuje

2012 06 28 6:08

Po falangistų - lenkiškųjų fašistų - išpuolio prieš Seinų krašto lietuvius, kai tepliojo lietuviškus vietovardžių užrašus ir kultūros atminties paminklą, parašiau perspėdamas, kad reikia saugoti lenkiškus paminklus Lietuvoje (Alfa.lt, 2011 08 23). Žinomoji tautų pjudymo kontora visada dirba dviem frontais.

Pasityčiojo iš lietuvių karių kapų Berznyke, tai būtinai organizuos "atsaką" kur nors Lietuvoje. Suprantame, kad didžiausias efektas būtų pasiektas apdergus dalies lenkų šventenybę: Valstybės viršininko, maršalkos ir Vilniaus užkariautojo širdies kapą Rasose. Tikslingiau nebūna. Taip, kaip hitlerinė svastika skamba užtepliota ne bet kur, o ant sinagogos. Prieš tokią šalį jau galima varyti per visą pasaulį: matai, "sugadinę santykius" žengia dar toliau.

Akurat. Atėjo laikas, ir driokstelėjo. Jozefo Pilsudskio širdies mauzoliejus aptepliotas Gedimino stulpais. Lauksim įvykio eksploatacijos Rusijos ir kitose tarptautinėse platumose. Pamąsčius, kodėl tik dabar, praėjus jau gabalui laiko nuo falangistų provokacijos už sienos, nušvistų keli motyvai.

Vienas tas, kad kurstymuose, kokie lietuviai blogi, sunku dar ką besugalvoti, o ankstesni erzeliai - atšaukit švietimo įstatymą, pakeiskit savo Konstituciją ir Konstitucinį Teismą - natūraliai apiblėso. Kovingoji kaimynų ministerija, nuosekliai aštrinusi šią užsienio politikos kryptį (net iki lenkiškų vaikų pirkimo mokykloms), pralaimėjusi tarptautiniuose teismuose, susidurianti su proto balsais pačioje Lenkijoje, galėjo pradėti racionaliau galvoti. Į blėstančią ugnį reiktų žibalo.

Kitas motyvas, be abejo, tai rinkimai. Latvių gatvės programa sulipdyti "slavų" jėgas didžiajam tikslui, būtent, pakeisti Lietuvos politiką įvairiais klausimais, bus vykdoma: tie kadrai neatsisakys progų toliau kurstyti ir vienyti rusų bei lenkų mažumų lyderius, telkti jų rinkėjų potencialą. Svarbiausia emociškai. O prieš ką?

Įdirbis ir būdai skiepyti piliečių nelojalumą savai šaliai žinomi ir matomi. Dėl to galų gale perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kad pasipiktinimą keliančiai teplionei pasirinkta Gedimino stulpai - čia konsultantų dalykas. Juk Lietuvos ženklas Vytis yra net ant J.Pilsudskio kapo Vavelyje, o Vyčio kryžių naudojo senų laikų lietuvis, vis dėlto lietuvių ir lenkų suartintojas Jogaila. KGB heraldikos specialistai kada nors paaiškins dėl Gedimino stulpų, kodėl Rasose pasirinkta sunkesnis piešinys.

Vertas dėmesio ir sutapimas (?), kad spaudoje avansu išmesta užgaulių, provokuojančių kvailybių apie Lietuvos-Lenkijos santykių istoriją. Pradėta rusiškoje spaudoje (kai reikėjo, toji kaltino, kad būtent Lenkija pradėjusi Antrąjį pasaulinį karą), pratęsta vietinėje, kaimynų ministerijos maitinamoje lenkiškoje spaudoje: žiūrėkit, galimas "Hitlerio-Smetonos paktas" perduoti Vilnių Lietuvai!

Kad apie nebūtą šių šalių "paktą" galimas vienas senosios AK ponas pasakė ir tiek žinių, tai rimta žiniasklaida nė neužsikabintų. Suinteresuotoji kurstyti - kodėl ne. Antai prieš pustrečių metų "Nasza" ar kokia ten gazeta jau rašė ir net žemėlapy rodė, kaip Lietuva 1939 metais puldama sykiu su kitais užgrobė Vilniaus kraštą.

Naujoji R.Sikorskio draugystės politika jau buvo pradėta. Dabar stambiau eskaluojama. Įjungiant Hitlerį, kadangi Stalinas darosi geresnis. Į Rusijos interesus visose jų zonose, taip pat lenkiškose mokyklose, reikia atsižvelgti. Juolab, kai dabar pirmiausia Maskvoje iššauta koordinacinis propagandos signalas apie "Lietuvos agresiją"... prieš Lenkiją. Tokios tai "Moskovskije novosti" mūsų adresu. Faktas, kad Lietuva būtent atsisakė dalyvauti sovietų-vokiečių agresijoje prieš Lenkiją, tiems ponams didesnėse sostinėse nerūpi. Pliurpalai ir nuodai svarbesni negu faktai.

Tikrojo pakto autoriai 1939 metais sutarė priskirti Vilnių Lietuvai dar nebūdami sutarę kitko - kuris jų vėliau pasiims visą Lietuvą. Tiek žinių, bet nūnai yra interesantų meluoti beribėje apie kažkokį mažą "paktą" ir net provokaciškai reikalauti teritorijų. Starto šūvis paleistas Maskvoje birželio 12 dieną, o aidas, neva istorinis straipsnis tuo klausimu iš Lenkijos, atsišaukė "Kurier Wilenski" jau birželio 15 dieną. Galimai koordinuota, tokio žaibiško istorikų darbo duotąja tema nebūna.

Fone turime dar daugiau grožybių. VSD vadovas gen. G.Grina pateikė Seimui savo įstaigos ataskaitą apie grėsmes Lietuvai jau birželio 6 dieną. Toje veiklos apžvalgoje išskirti kai kurių užsienio slaptųjų tarnybų Lietuvai priešiški tikslai ir metodai, pavyzdžiui, darant įtaką tautinėmss mažumoms.

Mažinti "jų integraciją į Lietuvos visuomenę" - tai būtų, be abejo, ir priešinimasis geresniam valstybinės kalbos mokėjimui bei vartojimui.

"Kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką" - tai pirmiausiai nelojalumo valstybei apraiškos, demonstratyvus kalbos ar kito įstatymo nesilaikymas bei raginimai tai daryti, kovingos demonstracijos dėl tariamų skriaudų.

"Įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką" - tai įtaigavimai, kad valstybės teisinėms ir faktinėms sienoms praeityje nesutampant ir keičiantis, valstybei žlungant ir prisikeliant, kai kuriose žemėse nukentėdavusi tik viena etninė grupė, kuriai dabar dera jaustis istorijos kankine. Čia geresniuoju atveju, o gal net jaustis kokio nenaudėlio Smetonos veiksmų auka. Akurat, nors ši tendencija VSD konstatuota anksčiau, negu Maskvoj ir Varšuvoj subrandinti išpuoliai.

Dėl VSD perspėjimų neprotestavo nei pretenduojantys į visų Lietuvos mažumų gynėjus nuo Lietuvos, kol nepasitaikė proga sujungti minėtas pastabas su provokacija prieš J.Pilsudskio širdies mauzoliejų.

Provokacija surengta po 11 dienų, birželio 17-ąją, ir jau kitą dieną politinė partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pareiškime susiejo du dalykus: VSD pranešimą apie struktūros veiklą ir kažkieno vėlyvą veiklą Rasų kapinėse. Galėjo dar paminėti užgaulius Lietuvai rusų ir lenkų spaudos išpuolius, bet tada būtų reikėję nuo jų atsiriboti.

VSD dokumente nekaltinamos (juolab "penktąja kolona!") jokios tautinės mažumos, nebent galėtum įžiūrėti perspėjimą, kad pačios būtų atsargesnės dėl užsienio tarnybų kėslų. Kodėl LLRA turėjo kažką prisiimti sau, tai nebent kepurė užsidegė.

Tačiau nepalikim be dėmesio ir fundamentaliai suprogramuotos viktimizacijos - amžinosios lenkų kankinystės sindromo. Jį nūnai skiepija žinomoji "Lenko korta" savo koncepcija ir anoje šalyje priimtu įstatymu kitų šalių piliečiams. Beje, tik buvusių SSRS tiesioginėje valdžioje šalių, tuo būdu varu varant žmones į Maskvos norimą bendrą "posovietinę erdvę".

Jei Lietuvos Vyriausybė būtų kūrybiška, pasiūlytų alternatyvą: Lietuvos lenko kortą. (Atitinkamai Lietuvos vokiečio, Lietuvos ruso, Lietuvos čigono). Ir štai Lietuvos lenko kortoje, kurią LLRA tikrai paremtų, nes tai jos nariams ir globotiniams, glūdėtų tokie postulatai:

sąmoningo piliečio priklausomybė Lietuvos valstybei ir šios šalies tautai, apimančiai plačią etninę kultūrinę įvairovę ("būkite lenkų kilmės lietuviais", patarė Jonas Paulius II);

puoselėjimas emocinio ir sąmonės ryšio: mano tėvynė - Lietuva;

įsipareigojimas nekenkti Lietuvai būtent sąmoningai.

Paėmus pavyzdį iš posovietinio lenko kortos, pastarąjį įsipareigojimą, ar jo laikomasi, prižiūrėtų koks nors Lietuvos valdininkas, turįs teisę tą kortą ir atimti už politiškai ar moraliai netinkamą elgesį.

Taip susitartume, kad būti Lietuvos lenku yra vertybė ir garbė, o ne istorinė nelaimė.

Tą antrąjį požiūrį mėgina brukti oficialioji Varšuva su savo korta ir "Moskovskije novosti" su deržavos revanšo tikslais, bet mūsų visų sostinė yra Vilnius. Palikim istorikams ginčą - ar tai sostinė nuo Mindaugo, ar nuo Gedimino laikų. Dabar mes čia. Jokia teplionių falanga, ar iš Seinų krašto, ar kito pasviečio, tenedrumsčia mūsų gyvenimo Europoje. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"