TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Fantazijų nelaisvėje

2015 05 29 6:00

Atrodo, bendrovių „Air Lituanica“ ir „Vilnius veža“ istorijos pernelyg keistos, pernelyg neįtikimos, kad būtų tikros. Jos pagrįstos buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijomis, kurios kažin kokiu būdu virto realybe.

Ypač nuostabu, kad atsiranda žmonių, vis dar laikančių minėtus talentingo miglos skleidėjo projektus tikru pinigu. Socialdemokratas Gediminas Kirkilas apkaltino Vilniaus vadovą Remigijų Šimašių tuo, kad šis, nepanorėjęs remti Vilniaus savivaldybės įkurtos nuostolingos oro bendrovės „Air Lituanica“, nuėjo lengviausiu, griovimo, keliu ir nusiaubė vilniečių kišenes. Keli iškilūs ekonomikos ir visuomenės gyvenimo apžvalgininkai taip pat suskubo pasmerkti naująjį merą, nešykštėjo jam patarimų: esą derėjo visomis išgalėmis paremti nacionalinę aviaciją, surasti oro bendrovei strateginį investuotoją.

Patarimai geri, bet būtų buvę dar geriau, jei garbūs kritikai būtų paaiškinę, į ką būtent strateginis investuotojas būtų galėjęs investuoti, net jei būtų norėjęs? Juk lėktuvų ar kokio kito šiam verslui reikalingo turto „Air Lituanica“ neturi. Viena kita „Air Lituanicos“ skrydžių kryptis nėra jau tokia vertybė, kad investuotojas užsidegtų noru jas perimti, nepaisydamas maždaug 19 mln. eurų skolų, kurias tektų padengti. Jei potencialūs investuotojai vaikščiojo aplink, kodėl jų per porą metų nesurado pats A. Zuokas?

Bendrovės veiklos rezultatų kitaip negu tragiškais nepavadinsi. Vieno keleivio skrydžiui tekdavo 100 eurų dotacijų. Kiekvieną dieną įmonei reikėdavo papildomai skirti 26 tūkst. eurų. A. Zuokas kalba apie naudą, kurią „Air Lituanica“ davė miestui, – esą oro bendrovės atvežti verslininkai ir turistai Lietuvoje išleido 50 mln. litų. Šis skaičius, matyt, laužtas iš piršto, o dar reikia įvertinti, kad nemenka dalis tų turistų vis vien būtų atvykę į Lietuvą, net jei „Air Lituanica“ ir nebūtų egzistavusi. Tačiau ir tokia tariama nauda yra mažesnė nei bendrovės patirti nuostoliai - maždaug 19 mln. eurų. „Air Lituanica“, skraidindama vos 5 proc. Vilniaus oro uosto keleivių, menkai pagerino susisiekimą su Lietuvos sostine, užtat gerokai patuštino vilniečių biudžetą.

Jau po savivaldybių rinkimų besitraukianti A. Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto taryba nepaisė politikoje galiojančių džentelmeniškumo taisyklių, pagal kurias svarbūs ar prieštaringai vertinami sprendimai nepriimami paskutinėmis veiklos dienomis, ir, nekreipdama dėmesio į išrinkto mero R. Šimašiaus prašymą, nutarė dar 6,87 mln. eurų suberti į kiaurą „Air Lituanicos“ maišą. Gautų lėšų bendrovei turėjo pakakti iki rugpjūčio, tačiau, kaip žinoma, liepto galą ji priėjo jau dabar.

Ar toks beviltiškas buvo „Air Lituanicos“ valdymas? Gal jis ir nebuvo labai tobulas, tačiau fiasko lėmė ne valdymo spragos, o tai, kad pati idėja kurti oro bendrovę - nevykusi, ydinga.

Prisiminkime istoriją. Nuostolingai dirbusios „Lietuvos avialinijos“ buvo privatizuotos 2005 metais. Jos virto bendrove „FlyLAL“. Ši po ketverių metų bankrutavo, turėdama 100 mln. litų nuostolių. Tuo metu skrydžių verslo sąlygos buvo lengvesnės, nes konkurencija buvo kur kas mažesnė. Verta paminėti ir tai, kad viena svarbiausių Lietuvos rinkos žaidėjų „AirBaltic“ 2012-aisiais patyrė 31 mln. eurų nuostolių, o pastaraisiais metais gaunamas nedidelis pelnas tų nuostolių dar nekompensavo. Investicijų ekspertai teigia, jog oro linijų verslas itin sudėtingas ir dažniausiai - nuostolingas. Pelno gali tikėtis tik milžiniškas investicijas skyrusios ir daug patirties sukaupusios bendrovės.

Tad ar būta kokių nors prielaidų, bent kokios vilties, kad „Air Lituanica“ veiks sėkmingai ir pelningai? Ne, visos aplinkybės liudijo, kad projektas, paženklintas avantiūrizmo, anksčiau ar vėliau žlugs. „Air Lituanica“ nuo pat pradžių stokojo investicijų, neturėjo ilgalaikio finansavimo garantijų. Visa strategija buvo paremta tuo, kad Vilniaus savivaldybė bendrovei kasmet turės skirti 10 mln. litų, o dar 5 mln. litų – neįvardijamas geradaris. Tokia strategija prieštarauja ne tik subsidijas draudžiančiai ES teisei, bet ir sveikam protui. Verslas, pagrįstas miesto biudžeto tuštinimu? Beje, neatsiradus minėto geradario 2014 metais oro linijoms 5,2 mln. litų paskolino Vilniaus šilumos tinklai. Nereikia nė abejoti, kas buvo šio itin abejotino sandorio iniciatorius. Sunku tikėtis, kad toks duoneliavimas galėtų suteikti rimtai oro linijų bendrovei pagrindą.

„Vilnius veža“ – dar vienas A. Zuoko nelabai sveikos fantazijos produktas. Per trumpą savo gyvavimo laiką įmonė įlindo į skolas, pagarsėjo šešėline veikla ir nepermatoma valdymo struktūra, kurioje vietą rado buvusio mero bendražygiai. Pats sumanymas savivaldybei steigti bendrovę, besiverčiančią taksi paslaugomis, kurios akivaizdžiai yra privačios iniciatyvos sritis, buvo daugiau negu keistas, ypač politikui, kuris vadovauja liberaliai partijai. Nenuostabu, kad 2014-ųjų spalį Konkurencijos taryba įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per tris mėnesius nutraukti įmonės „Vilnius veža“ veiklą, tačiau buvęs meras įpareigojimo nepaisė. Bendrovę žadėjo likviduoti naujasis miesto vadovas R. Šimašius, bet nespėjo. Greičiau negu jis įmonei smogė bankas - atėmė automobilius, už kurių ilgalaikę nuomą „Vilnius veža“ buvo beviltiškai prasiskolinusi.

Tiesa, yra ir gerų naujienų. Pavyzdžiui, A. Zuokas vis dėlto neįgyvendino savo plano įsigyti Graikijos salą, pavadinti ją Dausuva ir paskelbti 22-ąja Vilniaus seniūnija. Gugenheimo muziejaus projekto, kuris būtų kainavęs „tik“ trečdalį milijardo litų, didysis fantazuotojas taip pat galų gale kažin kodėl atsisakė, nors ir mėgino jį atgaivinti per pastarąją kadenciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"