TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Filmas apie vikingus Klaipėdoje

2014 04 03 6:00

Skandinavų režisieriai jau seniai svajojo sukurti naują, galingą epą apie VIII-XI amžiuose visą pasaulį drebinusius narsius jūrininkus karžygius - vikingus, ir jie pagaliau atsigręžė į Klaipėdą. Mat čia gyveno kuršiai, vienintelė baltų gentis, kuri realiai minima XI amžiaus islandų sagose kaip kovingi, negailestingi vikingai.

Mat žodis “vikingas” yra bendra sąvoka tiek skandinavams, tiek ir baltams. Taip buvo vadinami kariai, kurie keliaudavo upėmis, jūromis plėšti svetimų žemių ir jų užkariauti. Taip buvo vadinamas ir gyvenimo būdas - vikingavimas.

Įspūdingoms kovoms vaizduoti filmo kūrėjams reikėjo etninių kuršių žemių vaizdų. Kaip švedų, danų vikingai puldinėja kuršius ir laimi stiprias kovas. Kaip kuršiai smarkiai priešinasi ir keršydami siaubia skandinavų vikingų kaimus ir miestus.

Todėl filmo statytojai nė nesuabejodami bakstelėjo į žemėlapį ir tarė: Klaipėda. Juk tai vieta, kurioje gyveno tikri kuršių vikingai. Nereikėjo net fantazuoti: istoriniuose dokumentuose minimos kuršių pilys, kurios ir buvo čia, uostamiestyje, ar šalia jo: Kalotė, Purmaliai, Poys, Žardė, Gibišiai, Laistai. Tiesa, tik Purmaliai, Žardė ir Laistai yra išlikę, o kitų pilių vietos arba vis dar ieškomos, arba sunaikintos.

Skandinavai sukurpė planą, apskaičiavo filmo biudžetą, suderino scenarijų ir ėmė svajoti, kaip jie filmuos didingus kovų vaizdus ant Purmalių piliakalnio. Net jo pavadinimas aiškus, tikras, kuršiškas: “purv-mala” - pelkės pakraštys. Ir išties Purmalės upelis, įtekantis į kadaise galingus vandenis plukdžiusią Dangę, yra pelkėtoje vietovėje. Ideali vieta filmuoti, net dekoracijų nereikės.

Prie Purmalių piliakalnio išlikusi net autentiška, tūkstančio metų senumo dangaus kūnų stebykla, senesnė už Birutės kalno observatoriją, kurios nė dulkės nebelikę. O čia – stovi. Kuršių žyniai lėkštę primenančioje aikštelėje prie pilies pastatė akmenis taip, kad rytais tekanti saulė tam tikru metu, atėjus laikui, rodytų kalendorines šventes. O svarbiausia, kad tie akmenys "veikia" ir XXI amžiuje, tai buvo patikrinta pačių režisierių samdyto klaipėdiečio fotografuojant šio pavasario lygiadienį.

Dar daugiau vilčių epo kūrėjai dėjo į Žardę. Ten išdidžiai stūkso vienišas piliakalnis plačių laukų glėbyje. Tuose dirvonuose prieš tūkstančius metų buvusi gyvenvietė, o vikingų laikais - jau ištisas didelis, šimtus žmonių vienijęs miestas net su savotiška laisvąja ekonomine zona. Žmonės ten užsiiminėjo amatais, dirbo juvelyrai, puodžiai, kalvių meistrai, kurių protėviai dar prieš Kristų //rudnelėse išmoko išgauti geležį. Tai buvęs svarbus Gintaro kelio prekybos ir amatų miestas. Buvo apsigyvenę net patys skandinavų vikingai, kurie negalėdavo atsispirti žaviųjų kuršaičių grožiui ir jas vesdavo.

Maža to, pro Žardę iki šiol teka archajiškas Smeltalės upelis. Kuršių laikais jis buvęs vandeningas, ir per jo žiotis baltų vikingai plaukdavo į marias, jūras, keldavo siaubą Šiaurės žmonėms. Archeologai prie tos upės yra aptikę net kuršių vikingų laikotarpio laivų uosto pėdsakų. Tad čia stovėjo ir raižytomis žalčio galvomis priekyje puošti jūriniai kovos laivai drakarai. Kuršių laivai.

Skandinavijoje didžioji dalis vikingų paveldo taip sutvarkyta, kad filmuoti scenas tuose pačiuose vikingų kaimuose nebeįdomu. Žiūrovams jau atsibodo uolos, akmeniniai namai, runos, aukšti miškai. Jiems reikia ko nors egzotiškesnio, dar nematyto, naujo, bet autentiško.

Tad kryptis - Klaipėda. Susikrovę mantą ir dar kartą kruopščiai peržiūrėję filmo apie skandinavų vikingų nuotykius kuršių žemėse scenarijų, prodiuseriai nuvyko į Klaipėdą derėtis dėl filmavimo sąlygų. Manė, kad neturėtų būti sunku, juk ketinama atiduoti duoklę ir baltiškajam paveldui bei istorijai.

Be to, Klaipėda – juk didmiestis, Lietuvoje antras pagal ekonomiką miestas, besididžiuojantis jūrinių tradicijų ir kultūros puoselėjimu. Pasitikti šiltų šypsenų merijoje, filmavimo scenų skautai buvo maloniai palydėti į kuršių piliakalnius Klaipėdoje: Purmalius ir Žardę. Deja, tik du miesto teritorijoje ir yra. Bet gal ir gerai, pamanė skautai, du lengviau prižiūrėti.

Ir jie klydo. Klydo taip, kad nutirpo kojos ir nebeužsidarė žandikauliai stovint ir vėpsant į tai, kuo paversti kuršių piliakalniai Klaipėdoje. Purmaliai – šabakštynais apaugęs kalnas, jo papėdėje - krūvos buitinių šiukšlių. Purmalės upeliukas – automobilių padangų, šiukšlių, statybinio laužo "konvejeris", jo pakrantėse akis bado nelegalūs sąvartynai. Jokio informacinio stendo, jokios šiukšliadėžės ar suoliuko.

Žardė. Kažkas sutvarkė piliakalnį - išlaisvino jį iš krūmų džiunglių. Bet ne merija, ne savivaldybė. Savanoriai entuziastai. Tačiau tai tebuvo paskata kiaulės akis turintiems žmonėms dar labiau apšnerkšti visą piliakalnį. O kitiems nieko nepaisantiems ir toliau sėkmingai ant paties piliakalnio laidoti šunis, žiurkėnus ir kitus naminius keturkojus, nors visai greta prieš šimtmetį palaidotų žmonių palaikai.

Maža to, nutrūktgalviai išmaurojo visą papilę mašinų ratais, todėl vieta virto tešlynais, kurių juoduose tumuluose įsimaišę numesti mėsainių popieriai, prezervatyvai, alaus skardinės ir kita velniava, verčiama lauk iš atvykstančių mašinų salonų. Jokio stendo. Jokios infrastruktūros turistams.

Skandinavai paklausė savivaldybės atstovų: kodėl jūs netvarkote, neprižiūrite savo etninio paveldo, kuršių paminklų, kurių turite vos du? Pavasario žibuoklių žydrumo nekaltos akytės ir tyla. Tik tai kaip atsakymą išvydo filmo kūrėjai.

Bet filmą jie susuko. Ir išgarsino kuršių piliakalnius, atskleidė sudėtingą, tačiau įvairialypį, pavojingą ir savotiškai romantišką vikingų laikotarpio žmonių gyvenimą Lietuvoje, buvusiose kuršių žemėse. Buvo ir kovų, ir meilės, ir išdavystės, ir šaltinio vandens, tekančio per nuogą kuršaitės kūną, ir kraujo klanų, susigeriančių į juodžemį. Tai buvo didingas epas, kuris jau lyginamas su Europos “Žiedų valdovu”.

Tačiau visas filmavimas vyko Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Ten, kur kuršių piliakalniai gerbiami: valomi, puoselėjami, prižiūrimi ir lankomi. Kur jais didžiuojamasi. Kur saugoma protėvių atmintis. Klaipėdoje skandinavų kūrėjų niekas daugiau ir nebematė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"