TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Filmas, nukreiptas į užstalės Lietuvą

2014 01 11 6:00

Trejus metus kurtas ir beveik tiek pat įmantriai reklamuotas Emilio Vėlyvio filmas „Redirected/Už Lietuvą!“ vakar visu dugno turiniu tėškėsi į kino ekranus. Ir sukėlė juoką. Tik ne tą, kurį girdi režisierius, o tylų, vidinį. Pamaniau, postringauti apie humorą ir juo nustebinti - skirtingi dalykai.

Jau per žiniasklaidininkams skirtą filmo peržiūrą galėjai nutuokti, kokia jį lankys sėkmė. Ir kokia masė. Nemažai kolegų, kurie, kaip sakome, yra atsakingi už nuomonės formavimą, atrodė kaip tos nuomonės patys gerokai suformuoti – pratrūkdavo juokais per gana abejotino skonio epizodus. Tarkime, išvydus į kiaulės ryklę kaišiojamą falo muliažą, organo tatuiruotę ant nugaros arba išgirdus multipleksinį Beno driokstelėjimą.

Nieko nuostabaus. E.Vėlyvio blokbasterius „Zero“ ir „Zero 2“ žiūrėdavome per vakarėlius, paprastai antroje jų dalyje, kai net Ramūnas Rudokas pasidarydavo gražus. Pramogai. Žiūrėsime ir naująjį. Nes visa E.Vėlyvio kūryba – užstalės žanras. O jis dabar ypač populiarius, kurstomas televiziniuose šeimų židiniuose.

Lietuvoje iš tiesų egzistuoja dvi Lietuvos. Viena – mąstanti, kita – mokanti už E.Vėlyvio filmus. Pastarosios mentalitetą, kaip ką tik paaiškėjo, labiausiai maitina kulinarinė ir erotinė literatūra. E.Vėlyvis kuria tokiai Lietuvai. Ir tokią Lietuvą: klubuose vienos kekšės, policija – nusikaltėliai, taksistai – jų bendrininkai, kunigai – ištvirkėliai, kaimiečiai – bambaliniai minotaurai. Homofobija, kontrabanda, girtuoklystė. Režisieriaus pareiškimai, esą jis mėginantis pasijuokti iš kažkokių visuomenės mitų ir stereotipų, mažų mažiausiai skamba kaip nesusipratimas. Tėra vienintelis šio šelmio tikslas – kasa. Bet kaip, kad tik daugiau.

Kai kas po „Zero 2“ pasikeitė. Iš amžiaus, kai nuostabą kėlė papai, režisieriaus išaugta. Šįsyk jie jau neužstojo vaizdo, E.Vėlyvis galėjo pažvelgti plačiau, kabinosi į Lietuvos įvykius, net persikėlė per dvi jūras – į Londoną. Pasikvietė britų aktorių. Nei tas, kurį išgalėjo įpirkti – Vinnie Jonesas, nei kiti vyrukai labai nesužavėjo. Apskritai filme nėra jokių vertesnių aktorinių darbų. V.Jonesas demonstruoja jau matytą charizmą ir tas pačias spalvas. Įdomus, nes netikėtas tik rusų aktoriaus Arturo Smoljaninovo atsiradimas. O Vytauto Šapranausko pasirodymą išskiria nebent netektis.

Taigi, filmas tapo globalesnis, didesnis, tarptautinis. Rytinius keiksmažodžius atsvėrė vakariniai. Mėgdžioti Quentiną Tarantino ir Guy Ritchie režisieriui įprastas dalykas, už tai jau niekas nepyksta. Šįkart dar kyšo Toddo Phillipso „Pagirių“ trilogijos citatos. Kopijuoti galima į valias, o sukurk kokių nors pridėtinių verčių, autorinių perliukų – piš. Visos pastangos E.Vėlyvio valdose geriausiu atveju virsta impotentiškomis stilizacijomis. Vienas kitą veja jokios prasmės neturintys epizodai, lydimi tuščių, rėksmingų dialogų ir noro šiurpinti. Prisiminkime „Antano gundymų“ sceną arba mėginimą „Simos ir Džonio situaciją“ paversti lytinio akto šaržu. Beskonybė.

Baugu dėl Monikos Vaičiulytės. Jau antrame masinio vartojimo veikale, po „Išvarymo“, jai tenka puolusios moters vaidmuo. Kad tik netaptų tipažu.

Filmo kūrėjai pareiškė, jog „Redirected“ nepatiks humoro jausmo neturintiems patriotams. Dėl patriotų – bala nematė, o štai to jausmo labiausiai ir trūksta filmui. Vaizduoti motociklą užsivertusius girtus keleivius – joks humoras. Gal tai juokino Louis de Funeso laikais, bet tikrai ne XXI amžiuje. Sužibėti sąmoju pavyksta bene vieninteliame epizode, kai tuoktis pasirengusi Saulutė pačiu laiku pertraukia banalybės srautą: „Aš ne k..., aš svajonių turiu!“

Techniniais „parametrais“, reikia pripažinti, „Redirected/Už Lietuvą“ taiko į aukštumas. Veiksmo filmo stilistiką režisierius kuria meistriškai. Montažas – vertas pasigėrėjimo, lygiai kiek ir operatoriaus Felikso Abrukausko darbas. Puikus filmo garso takelis. Muzika skoningai, subtiliai reaguoja į scenų jungtis, veiksmo greičio kaitą. Nenustebsiu, jei netrukus mus pasieks ir filmo muzikos kompaktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"