TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Finansų rinkų plėtra

2015 07 13 17:56

Lietuvoje vis netylant diskusijoms apie šalies bankų veiklos efektyvumą, didesnio dėmesio reikalauja konkurencijos finansų rinkoje didinimas. Viena iš tokių konkurencijos didinimo priemonių yra kapitalo rinkos plėtra.

Neseniai Europos Komisija pateikė pasiūlymus susijusius su Europos Sąjungos kapitalo rinkos plėtra – Kapitalo rinkų sąjungos steigimą. Šie pasiūlymai aktualūs ir Lietuvai, nes numato naujų finansavimo šaltinių plėtrą.

Kapitalo arba vertybinių popierių rinkų vaidmuo ekonomikoje nuolat didėja. JAV finansų rinkoje didesnė yra finansinės veiklos dalis, o ES didesnį vaidmenį atlieka bankai. Įsteigus ES Strateginių investicijų fondą, kuris savo investiciniuose projektuose numato derinti viešą ir privačią iniciatyvą, kapitalo rinkos vaidmuo turėtų išaugti ir Europos Sąjungoje.

Nurodytas ES Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo tikslas - investicijų įmonėms išlaisvinimas, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bei infrastruktūros projektams, investicijų iš trečiųjų šalių į ES rinką pritraukimas, finansų sistemos stabilumo užtikrinimas, diversifikuojant finansavimo šaltinius.

Šiuo metu ES įmonės, norėdamos pritaukti lėšų savo veiklai finansuoti, susiduria su problemomis. Trimų duomenimis, apie 80 proc. viso įmonių finansavimo gaunama per bankus. Nauji pasiūlymai turi padėti sukurti inovatyvius kapitalo judėjimo rinkoje kelius (tokius kaip sutelktinis finansavimas ir kita), kad jis greičiau ir paprasčiau pasiektų įmones, ypač mažesnes. Dabar, nustatę didesnius rizikos reikalavimus, bankai nenoriai kredituoja SVV.

Verta pažvelgti, kokia padėtis yra Lietuvos rinkoje. Lietuvos vertybinių popierių birža buvo įsteigta dar 1994 metais kaip viena iš sudėtinių Lietuvos perėjimo prie rinkos ekonomikos reformos dalių. Šiuo metu birža yra sudėtinė JAV ir Šiaurės Europos šalių biržos „Nasdax OMX“ dalis ir kartu su kitomis Baltijos šalimis sudaro bendrą Baltijos rinką. Kapitalo rinka yra viena iš tų nedaugelio veiklų, kurioje Baltijos rinka veikia.

Nors biržoje sėkmingai vyksta prekyba vertybiniais popieriais, bet pastaraisias metais jos vaidmuo Lietuvos finansų rinkoje sumenko. Mat biržos darbas kopijuoja didžiųjų finansų rinkų darbą, o vietinė rinka yra mažesnė ir reikalauja daugiau lankstumo, todėl oficialaus sąrašo akcijų apyvarta nesiekia ir milijono eurų.

Visai neseniai birža patvirtino naujas savo veiklos gaires, kurios iš esmės atitinka paskelbtas ES Kapitalo rinkų sąjungos plėtros kryptis. Klausimas - kas trukdė biržai įgyvendinti daugelį numatytų priemonių anksčiau, ypač įvesti naujus instrumentus, leidžiančius SVV gauti lėšų plėtrai ir sudarančius alternatyvą bankų sektoriaus kreditavimui. Juk mažesnėje rinkoje viską galima buvo padaryti greičiau, juolab, kad kaimyninėse Šiaurės šalyse tokios galimybės yra sukurtos anksčiau.

Lengviausia nusirašyti tekstą nuo ES dokumentų, daug sudėtingiau ką nors padaryti praktiškai.

Žinoma, gali atsirasti prieštaraujančių ir teigiančių, kad Lietuvoje nėra priimti atitinkami teisės aktai. Bet kam, jei ne finansų rinkos dalyviams, reikėjo jau seniai viešai pasakyti politikams, kad užuot stovėję su protesto plakatais prie bankų, geriau paruoštų teisės aktus, leidžiančius įveikti bankų monopolį finansų rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"