TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Fronto linija brėžiama per širdį

2015 04 04 6:00

Rytais pakanka tik peržvelgti populiarių naujienų portalų antraštes, kad kaipmat išgaruotų geras nusiteikimas ir optimizmas: argi teisėta šypsotis ir planuoti ateities darbus, kai virš galvos - karo grėsmė? 

Ko gero, protingiau būtų dalį savo laiko skirti kitiems dalykams, tarkime, džiūvėsiams ruošti. Visa laimė, kad gyvenimo tempas įtraukia ir neleidžia atsiduoti vien nerimui, bet jis kapsi ir kaupiasi, grasindamas užgožti pozityvias ir logiškas mintis. Todėl norom nenorom vis rečiau šypsomės ir irzliau bendraujame.

Brutalia jėga užkariauti teritorijas – nešiuolaikiška, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma. Vis dėlto bandykime apie karą pasvarstyti kitoje, lyg ir ne tokioje akivaizdžioje plotmėje. Kiekvieną pavasarį visa šalis išgyvena vadinamąją egzaminų karštligę. Jaudinasi ne tik patys abiturientai, jų tėvai, bet ir močiutės, kurių vaikaičiai jau baigę universitetus… Gal tas jaudulys žadina bendruomeniškumo jausmą? Vargu. Jo tikslas - dauginti depresuojančiųjų ir panikuojančiųjų gretas. Vos pirmą kursą įpusėję jaunuoliai, per vargus patekę į mokamas studijų vietas, žiniasklaidoje drįsta reikšti „autoritetingą“ nuomonę apie prastą studijų kokybę Lietuvos universitetuose ir žada emigruoti į užsienį. Ne vienas ir emigruoja, bet didelės sėkmės istorijų, jeigu nepasikeičia jauno žmogaus mąstymas, o svarbiausia – požiūris į darbą ir studijas, nedaug tegirdėti. Tačiau kasmet kartojant panašius dalykus, tikslas – suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie šalies aukštąjį mokslą - beveik pasiektas. Tuo baigia įtikėti ne tik kai kurie politikai, bet ir jaunimas.

Visada aktuali sveikatos tema. Lietuva nei gydytojų kompetencija, nei sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimu moderniomis technologijomis tikrai neatsilieka nuo Vakarų. Tačiau kiek dedama pastangų viešinant skaudžius dalykus ir nutylint teigiamus... Ar pastebėjote vis iš naujo pakurstomą diskusiją dėl skiepų? Paskelbus Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatą, jog nuo 2016 metų priimant vaikus į darželius bus reikalaujama sveikatos pažymėjimo su įrašu apie skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, vėl sukilo Lietuvos tėvų forumas. Tėvai savo teisę skeptiškai vertinti skiepų būtinybę pasiryžę ginti teismuose. Daliai neapsišvietusiųjų tai - rimtas teisumo įrodymas. Kol dauguma vaikų skiepais dar apsaugoti nuo sunkių užkrečiamųjų ligų, jiems galbūt gali ir pavykti tą savo „apsisprendimo laisvę“ apginti, tačiau kiek tai truks, ar jų atžalos padėkos už tai ateityje?

Vakcinų skeptikų kitose šalyse atsirado anksčiau nei Lietuvoje, todėl kai kurių pasekmių jau esama. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo sausio iki kovo mėnesio Vokietijoje užregistruota daugiau nei 600 tymų atvejų. Berlyne mirė neskiepytas 18 mėnesių berniukas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, keletas šalių - Italija, Bosnija ir Hercegovina, Ukraina, Gruzija, Rusija - informavo apie tymų protrūkį, kur sergančių asmenų skaičius viršija 1000. Lietuvoje praėjusiais metais registruota 11, šiais metais – 3 tymų atvejai. Tik prisiminkime, jog Lietuvoje vakcinų skeptikų labai padaugėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai labai plačiai buvo paskleistas skiepų žalą „moksliškai“ įrodinėjantis rusiškas filmukas.

Tarsi būtų maža lietuviška sveikatos apsauga nepasitikinčių žmonių, pradėtas platinti žurnalas, kurio autoriai – geradariai, esą pasiryžę atskleisti „visą tiesą apie tai, ko nepasako gydytojai, kalbėdami su pacientais“. Žurnalo taikinys – žmonės, kenčiantys nuo arterinės hipertenzijos, per didelės cholesterolio koncentracijos kraujyje bei kitų lėtinių ligų, kontroliuojamų moderniais vaistais. Ne pirmame numeryje teigiama, esą būtent jie tapę „vieno didžiausių medicinos nesusipratimų aukomis“, nes be reikalo vartoja gydytojų skirtus vaistus. Tad ar reikia stebėtis, jog kraujotakos sistemos ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirčių priežastimi, kad gydytojams tenka gelbėti žmones, kuriems jau konstatuota pavojinga priešinsultinė, priešinfarktinė būsena. Daugelis jų žinojo, kad serga, bet nesigydė.

Tačiau kuo čia dėtas karas? Nors ir didžiuojamės dideliais aukštąsias mokyklas baigusių jaunuolių skaičiais, iš esmės esame menkai išprusę. Labiausiai mums stinga elementariausių žinių apie... save. Kaip gyventi, kad būtume sveiki, kaip puoselėti kokybiškus tarpusavio santykius šeimoje, kaip auginti ir auklėti vaikus, kad jie taptų tikrais savo Tėvynės patriotais, kaip paremti patekusį į bėdą ir paguosti nusivylusį žmogų? Tiems svarbiems dalykams skiriama per mažai dėmesio ne tik mokyklų programose, bet ir šeimų pokalbiuose. Konkurencinė tikrovė įsuka į vis greitesnę karuselę, kurioje išsilaiko tik stipriausieji. Kitiems darosi sunku ištverti. Prie to prisideda ne tik nuolatinės politikų rietenos, bet ir kasdienis bauginančių žinių srautas. Jis verčia jaustis nejaukiai, abejoti, ar mūsų valstybė įgali užtikrinti mūsų pačių ir juo labiau – augančių vaikų saugumą.

Bet jeigu, kaip sako jaunimas, „įjungtume loginį mąstymą“, gal kiltų ir kitoks klausimas: ar tokia informacija vyrauja būtent dėl to, kad tokia nesaugi ir bauginanti yra tikrovė, o gal brukama kitais tikslais? Verta pamąstyti: ar tik ne „nematomo propagandos fronto kariai“ žingsnelis po žingsnelio kėsinasi į mūsų protus ir širdis, siekdami, jad jas imtų stingdyti baimė ir abejingumas savo šaliai, prigimtinėms vertybėms, kad imtume ilgėtis „anų geresnių laikų“, kad pavargtume tikėti ir nusilptų mūsų dvasia. O silpnadvasius lengva ne tik valdyti, bet ir pavergti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"