TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Futbolo potvyniui atslūgus

2014 07 17 6:00

Vos prieš dvejus metus Europos futbolo citadelė pulsavo visai šalia - Lenkijoje ir Ukrainoje. Audringas buvo birželis. Ir smagus. O šią vasarą sporto karalius visą mėnesį valdė mūsų protus iš labai toli. Reziduodamas karštojoje Brazilijoje.

Karšta buvo ir čia. Į pasaulio čempionatą susibūrusios galingiausios rinktinės taip įelektrino atmosferą, kad, atrodė, nieko nebėra svarbiau už futbolą. Iš pat ryto vos pabudę godžiai imdavome laukti neprognozuojamų vakarinių spektaklių. Azartiškai lakstydami totalizatoriaus klystkeliais burdavome rezultatus, pasitelkę nuojautą ir tikimybių teoriją (arba avantiūrizmą). Jau po pirmųjų vakaro mačų kraustydavomės iš proto dėl (ne)sėkmingų spėjimų, o kitą rytą drauge su visažiniais kolegomis priebėgomis puldavome "mėsinėti" dar neatvėsusių rungtynių scenarijus. Pastebėjau, kad tomis dienomis net didžiausių nuobodų ir niurzgų akys žibėjo. Ačiū futbolui ir už tai.

Tačiau kai sekmadienį po ugningo finalo Vokietijos rinktinė 1:0 triumfavo prieš Argentiną, netrukome suvokti, jog futbolo magija tuoj tuoj ištirps. Tad paskutinį didžiojo futbolo vakarą prilipę prie televizorių ekranų skubėjome „nufotografuoti“ kuo daugiau istorinių akimirkų. Iš laimės ir iš nuoskaudos aikštėje verkiančius sportininkus (ar įmanoma likti abejingiems, matant galingų vyrų silpnumą tokiomis akimirkomis). Vokietijos aistruolių isterišką džiaugsmą. Sustingusius Argentinos sirgalių veidus. Tribūnose raudantį mažą – dar net ne paauglį – argentinietį...

Tokį pat sukrečiantį vaizdą išvydome ir per istorinį pusfinalį, kuriame Vokietijos rinktinė 7:1 (!) pažemino legendomis apaugusią pirmenybių šeimininkę Brazilijos komandą. Be perstojo kūkčiojantis berniukas skendo ašarose, kai jo akyse buvo daužoma didžioji brazilų tautos svajonė.

Šis pasaulio čempionatas apkarto Brazilijos ir Argentinos žmonėms. Šių šalių rinktinės nužengė labai toli, tačiau nė vienai nebuvo lemta triumfuoti. Tokią patirtį (abiejų – labai panašią ir visiškai skirtingą) jie norės kuo greičiau užmiršti. Bet ne futbolą. Pietų Amerikos žmonės jo niekada neišsižadės. Nes futbolas yra jų širdyse. Neįmanoma to nepajusti ir nepastebėti, jei šis žaidimas tau iš tiesų rūpi.

Pažįstu kelis nemažai nugyvenusius labai protingus vyrus, kurie prasilenkė su futbolu. Jų visai nejaudina šis žaidimas. Nei blogai tai, nei gerai. Tiesiog jie ir toliau ramiai sau gyvens, kai kiti po kurio laiko ir vėl stačia galva ners į didžiojo futbolo sukelto potvynio vandenis.

Sakoma, tikrąją šventės vertę pajuntame jos laukdami. Artimiausias futbolo cunamis žadamas po dvejų metų Europoje, Prancūzijoje.

Visiems linkiu švelnaus ilgesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"