TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

G.Songailos sindromas Seimo TS-LKD frakcijoje

2010 03 26 0:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų(TS-LKD) frakcijoje įvyko netikėtas akibrokštas - frakcijos narys Gintaras Songaila pateikė pareiškimą, kuriame kritikavo partijos lyderį premjerą Andrių Kubilių ir pareikalavo jo atstatydinimo.

Priežastys, kurios lėmė tokią buvusio tautininko poziciją bei reikalavimus, matyt, yra antilenkiškos G.Songailos nuostatos. Gal ir nepasitenkinimas dabartine situacija valstybėje bei kaip tą situaciją sprendžia Vyriausybė. O tai reiškia, kad G.Songaila visą kaltę dėl užsitęsusios krizės padarinių verčia A.Kubiliui. Gal tiksliau būtų sakyti, kad taip išreiškiamas priekaištas A.Kubiliui dėl per mažo radikalumo.

Žinant G.Songailos impulsyvų charakterį, reiktų stebėtis tik dėl vieno - kaip jis sugebėjo taip ilgai išbūti ramus ir pernelyg negadinti bendros frakcijos politinės linijos. Nes atsimenant G.Songailos politines pozicijas ir vertybinius prioritetus, jau nuo pat šios valdančiosios daugumos susiformavimo galima buvo teigti, kad tai savotiška uždelsto veikimo bomba, kuri tikrai suveiks kritiniu laikotarpiu.

Taigi G.Songailos pareiškimą prieš premjerą šiuo metu galime traktuoti ir kaip signalą į išorę (koalicijos partneriams ir visam politiniam elitui) - įtampa frakcijoje sparčiai kyla ir jeigu vadovybė nesugebės suvaldyti viduje prasidėjusių radikalėjimo procesų, gali įvykti daug kas: skilimas, keleto politikų išėjimas iš frakcijos, lyderių atsistatydinimai ar nušalinimai. Bet svarbiausia - koalicijos partneriams toks minikonfliktas (Jurgis Razma teigia, kad nieko baisaus neatsitiko, tai tik smulkmena) tampa papildomu abejonių bei nepasitikėjimo konservatoriais veiksniu.

Kita vertus, tautininkų įsiliejimas į TS-LKDP tik tokią konflikto perspektyvą ir žadėjo. Ši tuomet pakankamai marginalizuota partijėlė, kuri būtų vegetavusi politikos pakraščiuose ir iki šiol, jei ne pakvietimas į konservatorių gretas, visada demonstravo savo konfliktiškumą tautiniu pagrindu. Įtraukus šią partiją į TS-LKD, buvo sustiprintas radikalusis tautininkų sparnas, kurio tikėtina paskirtis politikoje yra ieškoti ir atrasti priešus. Tačiau tokia strategija niekada nebūna produktyvi ir iš esmės žlugdo bet kokį krašto, Seimo ar partijos progresą.

Taigi tai, kas konservatoriams dar buvo atleistina prieš dvidešimt metų, kai ši politinė jėga dar tik formavosi ir ieškojo savo demokratinio veido, šiandien yra vertintina tik kaip antidemokratizmo simptomas.

Bet gal tai tikrai tik "asmeninė G.Songailos programa", kaip BNS sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius? Ir ji nesietina su visa partija ar frakcija? Tada frakcijos ir partijos vadovai turėtų demonstruoti kitus politinio veikimo algoritmus ir ieškoti ne konfrontacinių galimybių, o susitelkti ties susitarimo bei bendradarbiavimo paieška. Tačiau išgirdęs A.Kubiliaus reakciją į G.Songailos "demaršą" - "Mus puola išorės priešai, o čia dar ir savi prisideda", imi suprasti, kad priešo veiksnys nėra tik atskiro asmens atskira problema.

Kai premjeras save ir valstybės vidaus situaciją traktuoja tik per priešų apsuptyje esančią politinę partiją, imi manyti, kad diskusija, kritika ir bendradarbiavimas tėra tik bereikšmės frazės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"