TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

G.W.Busho retorika ir Lietuva

2008 12 01 0:00

Sakoma, kad kai Amerikos ūkis čiaudo, pasaulio ūkis gauna sloga. Pastarųjų mėnesių įvykiai tai patvirtino. JAV ne mažiau veikia diplomatijos ir šalių tarpusavio bendravimo toną.

Prezidento George'o W.Busho viešoji retorika buvo nepaprastai kovinga. Po teroristų antpuolio jis pareiškė, kad pasaulio šalys turi rinktis - arba su Amerika, arba prieš ją. Neutralumas tapatintas su priešiškumu. Jis paskelbė vadinamąjį globalinį karą su terorizmu. Per pirmąją savo metinį pranešimą G.W.Bushas prabilo apie blogio ašį, kurią sudarė trys šalys, neva ketinančios įsigyti masinio naikinimo ginklų. G.W.Bushas dažnai grasino pulti Iraną, jei šis neatsisakys savo branduolinės programos.

G.W.Busho administracija nukreipė savo kovingą retoriką ne tik prieš priešus. Kliuvo sąjungininkams, ypač Prancūzijai ir Vokietijai, kai jos pasipriešino Amerikos ketinimui pulti Iraką. Kai kurios kovingai nusiteikusios Amerikos žiniasklaidos organizacijos, sekdamos G.W.Busho vyriausybės pavyzdžiu, vaizdavo Berlyną ir Paryžių demokratijos ir Amerikos išdavikais.

Liūdnai pagarsėjo tuomečio gynybos ministro Donaldo Rumsfeldo kalba, kurioje jis suskirstė Europą į senąją ir naująją. Tariamai pavargusioms, išsekusioms Vašingtoną kritikuojančioms Vakarų Europos šalims jis priešpriešino jaunas, energingas Ameriką remiančias Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai buvo trumparegis, precedento neturintis mėginimas sąmoningai supriešinti sąjungininkus NATO ir Europos Sąjungoje (ES).

Per pastaruosius dvejus metus G.W.Busho retorika sušvelnėjo. Bet gerokai paaštrėjo Rusijos. Iki 2006 metų pabaigos Vladimirui Putinui pakako sukauptą pyktį išlieti ant čečėnų ir politinių oponentų, grasinti teroristų galvas murkdyti išvietėje. Bet per Miuncheno saugumo konferenciją 2007 metų pradžioje jis savo sunkiąją artileriją nukreipė į JAV. Jis išdrožė pamokslą apie Amerikos veidmainystę, pasaulio saugumui grėsmę sukeliančią saugumo ir užsienio politiką, siekį primesti savo valią pasauliui. JAV kuriamas vadinamasis "vieno poliaus" pasaulis esą reiškia tik viena: vienas valdžios centras, vienas galios centras, vienas ponas, vienas suverenas. Po kelių savaičių Strateginių pajėgų vadas Nikolajus Solovcovas prabilo, kad Maskva galinti nukreipti savo raketas į Čekiją ir Lenkiją, jei jos leis Vašingtonui savo teritorijoje išdėstyti priešraketinės gynybos skydą. Rusija dar grasino atnaujinti vidutinio nuotolio raketų gamybą. Nors Amerika reagavo santūriai, Rusijos retorika tik aštrėjo. Ji nepakito prezidentu tapus Dmitrijui Medvedevui. Lapkričio 5 dieną jis pasakė, kad Rusija išdėstys raketas "Iskander" Kaliningrado srityje, jei JAV neatsisakys skydo. Ankstesni grasinimai neįbaugino Čekijos ir Lenkijos, o kalbos apie "Iskander" buvo priimtos su šypsena, paaiškėjus, kad veikiausiai raketų nebus galima išdėstyti iki 2015 metų. Vis dėlto, tokia kovinga retorika yra neskoninga. Lietuva neliko nepaveikta. Per pastaruosius dvejus metus tiesos sakymo ir principų gynimo vardu Lietuvos prezidentas ir diplomatai pasuko konfrontacijos link. Iš pradžių priekaištai buvo reiškiami Rusijai dėl jos energetikos politikos, atsisakymo spręsti įšaldytus konfliktus, spaudimo Gruzijai. Į retorikos taikiklį greit pateko didžiosios ES šalys, ypač Vokietija ir Prancūzija. Jos kaltintos nuolaidžiavimu Rusijai ir abejingumu vertybėms. Principus ir vertybes ginančios naujos ES narės, ypač Lietuva, buvo priešpriešinamos savanaudiškoms ir gobšioms Vakarų Europos valstybėms. Lietuva tapo geriausia D.Rumsfeldo mokine.

Nesitenkinta vien žodžiais. Pernai Lietuva palaikė Lenkiją, kai Varšuva vetavo planus pradėti ES ir Rusijos derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Šį pavasarį Lietuva blokavo derybas, kol ES nepatenkino keturių jos reikalavimų. Lapkričio pradžioje Lietuva buvo vienintelė šalis, kuri nepritarė derybų atnaujinimui.

Ši konfrontacijos politika prieštarauja senai ES tradicijai, reikalaujančiai, kad visi nariai ieškotų kompromiso ir, reikalui esant, nusileistų, kad būtų galima vieningai susitarti. Priešingu atveju ES bus paralyžiuota ir nepajėgi priimti reikalingų sprendimų.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa, kurio negalima kaltinti pataikavimu Rusijai, skeptiškai vertino Lietuvos bandymus užkirsti kelią derybų atnaujinimui. Rusijos negalima priversti daryti tai, ko ji nenori, o spaudimas tik skatina Rusijos agresyvumą. Pasak L.Walęsos, ES elgiasi protingai, kai su Rusija elgiasi solidariai, nes galima daugiau pasiekti su Rusija tiesiog kalbantis.

Baracko Obamos prezidentavimo stilius radikaliai skirsis nuo G.W.Busho. Naujasis prezidentas yra santūrus ir drausmingas žmogus. Per rinkimų kampaniją jį kietai, ne kartą ir piktai puolė jo oponentai Hillary Clinton ir Johnas McCainas. Nors kai kurie jo rėmėjai ragino jį pereiti į puolimą, B.Obama nepasidavė poleminėms aistroms. Gal iš dalies ir dėl to, kad siekė sukurti naujos rūšies politiko įvaizdį.

Santūri jo retorika vers kitus laikytis nuosaikiai. Rusija galėjo ramiai švaistytis grasinimais, nes panašiai grasino JAV. Kovinga retorika tapo norma. Amerikai pakeitus kalbos toną, šiek tiek sušvelnės ir Rusijos, nors nebus apsieta be kovingos retorikos proveržių, kurie džiugina valdžią palaikančius ekstremistus. D.Medvedevas jau reiškia viltį, kad bus galima rasti bendrą kalbą su B.Obama.

Turės keistis ir Lietuvos diplomatijos tonas, jei Lietuva nenorės likti balta varna. Ir ne tik tonas. Konfrontacijos politikos bergždumas yra perdėm akivaizdus, kaip ir Lietuvos izoliacija. Lietuvos užsienio politiką formuos nauji žmones, po kokio pusmečio turėsime ir naują prezidentą, tad galima tikėtis teigiamų poslinkių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"