TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gailestingumo Jubiliejus

2015 12 12 6:00

Minios klausinėjo Joną Krikštytoją: „Tai ką gi mums daryti?!“Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro.“ 

Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta.“ Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga.“ Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems bylojo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateis už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė; jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“ Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną.

Evangelija pagal Luką

Prasidėjo Gailestingumo Jubiliejus. Popiežius Pranciškus gruodžio 8 dieną, praėjus lygiai 50 metų po II Vatikano Susirinkimo pabaigos ir tą pačią dieną suėjus 1000 dienų nuo jo pontifikato pradžios, atvėrė Vatikano Šv. Petro bazilikos jubiliejines duris. Jubiliejus reiškia ne tik jubiliejinį 50 metų skaičių, bet ir ypatingą malonės laiką. Senojo Testamento dvasia jubiliejiniais metais buvo dovanojama laisvė, nuimami pančiai ir sugrįžtama prie savo nuosavybės. Mūsų pančiai yra nuodėmės pančiai, nes būtent ji atima Dievo vaikų laisvės džiaugsmą. Tikriausioji mūsų nuosavybė, kurią dovanų esame gavę iš Dievo, tai panašumas į jį. Jubiliejaus laikas – sugrįžimo pas Dievą laikas, tai širdies gilumoje esančių gerumo klodų dalijimo laikas. Jonas byloja, kad Jėzus „krikštys ugnimi ir Šventąja Dvasia“. Taigi ne tik atgaila, ne tik vanduo, bet ir naujas gyvenimas. Jėzaus nuodėmių atleidimas – ne tik apvalymas, bet ir panardinimas Švenčiausiosios Trejybės meilės slėpinio gelmėje. O ta gelmė yra gailestingumas. Kristus trokšta atleisti mums nuodėmes. Jo gailestingumas nesustabdomas.

Šį sekmadienį bus atveriamos 15 Gailestingumo durų Lietuvos katedrose ir garsiausiose šventovėse: Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Aušros Vartų koplyčioje, Dievo gailestingumo šventovėje, Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje, Kauno arkikatedroje bazilikoje bei Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje bei Krekenavos mažojoje bazilikoje, Telšių katedroje, Žemaičių Kalvarijos bazilikoje bei Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Marijampolės bazilikoje, Vilkaviškio, Šiaulių, Kaišiadorių katedrose. Šiose šventovėse šalia mums jau žinomų Dievo malonės pėdsakų mūsų lauks Susitaikymo ir Atgailos sakramento gydykla. Gailestingumo tema vėl suskambės ne tik tarp bažnyčios skliautų, bet ir per atvertas duris bus išnešama į žmonių gyvenimą.

Prasminga, kad Vilniaus šventovės, kuriose yra pagrindiniai Gailestingumo šventieji paveikslai, – Aušros Vartų koplyčia ir Dievo gailestingumo šventovė – stovi tiesiog gatvėje. Aplink Gailestingumo šventoves nematyti medžiais ir žolynais apaugusio, stora akmenine tvora apjuosto šventoriaus, kuris saugotų bažnyčią nuo gatvės judėjimo triukšmo. Priešingai, tai – pakelės šventovės, žmonių kasdienio gyvenimo bendrakeleivės, nuvargusiajam dovanojančios antgamtinę tylą ir gydančios nubrozdintas žaizdas. Kiek daug šiandien nesusipratimų, konkurencijos, kovos už būvį modernioje visuomenėje. Kiek daug tuštumos ir vienišumo, priklausomybių, apskaičiuotos šypsenos. Gailestingumas užpildo tai, ką moderni visuomenė „praterioja“.

Evangelijos skaitinyje randame tris kartus užduodamą klausimą Jonui Krikštytojui: „O ką mums daryti?“ Tai vienintelis kartas, kai pasigirsta Kristaus Pirmtako Jono etinis mokymas. Klausimus užduoda susirinkusi minia, muitininkai ir kariai, deja, negirdėti religijos atstovų balso. Jonas Krikštytojas labai konkrečiai nurodo teisingo gyvenimo gaires. Vėliau evangelijoje muitininkai, kariai, žmonių minios, mažutėliai taps Dievo Gailestingumo liudininkais Jėzaus misijoje.

Įžengdami pro Gailestingumo vartus kiekvienas sau užduokime šį klausimą, ką turėčiau daryti, kad šie Jubiliejiniai metai atneštų pasikeitimų mano gyvenime. Kad jie neliktų tik gražiomis kalbomis, kurios nieko nekeičia. Esame kviečiami priimti Dievo atleidimą ir įkvėpti bei padrąsinti besąlygiškos Jo meilės – atnešti šilumą, gerumą, dosnumą sutiktiesiems. Gailestingumo Jubiliejuje tenebūna mums svetimų žmonių, kurių negalėtume priimti, suprasti, mylėti.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"