Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Galbūt politikas iš galbūt koncerno galbūt ėmė

 
2017 05 12 6:00

Taip jau sutvarkyta, kad beveik kiekvieną savaitę yra viena ar kelios minėtinos dienos: Sniego, Tarptautinė pagalvių mūšio, Autizmo ar Kosmonautikos.

Nelygu, kiek garsi ir svarbi diena, ji sulaukia daugiau ar mažiau dėmesio. Vaikų gynimo dieną pasvarstoma apie vaiko teises, auklėjimą, Editą Žiobienę, o pirmąjį gegužės antradienį kalbama apie astmą ir t. t.

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, gegužės 7-oji, buvo sekmadienis, todėl politikai nelabai žinojo, kada sveikinti žurnalistus. Gal ir gerai, mažiau būta tuščių ir veidmainiškų kalbų. Vis dėlto kelios diskusijos įvyko radijo laidose, pamąstymų, kokiu keliu žengia žiniasklaida, paskelbta spaudoje ir internete.

Prisipažinsiu, kelių redaktorių ir žurnalistų ginčo, kuri žiniasklaida – rajoniniai laikraščiai ar didieji interneto portalai – yra reikalingesnė piliečiams, ilgiau nei dviejų minučių neištvėriau. Priminė kadaise tvyrojusią įtampą tarp „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“. Jų ginčuose objektyvumo nė su žiburiu nepavykdavo rasti. Gal todėl visuomenėje iki šiol gajos klišės, kad žurnalistas yra piktas žmogus, tik ir norintis pasiknaisioti nešvarių apatinių krūvoje bei ką nors pažeminti.

Tokias klišes neigia Vaidas Jauniškis. Jis suskaičiavo, jog bendra negatyvo dozė spaudoje ir interneto portaluose svyruoja tarp 7 ir 20 procentų.

Jaunuoliams, kurie klausia patarimo, ką studijuoti, sakau, kad žurnalisto profesijoje romantikos nedaug, be to, kasdienį darbą lydį nuolatinė įtampa. Po naktinės mokesčių reformos streso daugiau, o lietuviškos žiniasklaidos – mažiau. Ji keičiasi, kartais taip radikaliai, kad tiesiog virsta cirku.

Vis dėlto vieni visuomenės nuomonės formuotojų iki šiol yra žurnalistai, kurie jaučia atsakomybę, kokią valstybę kuriame. Dėl to ir kliūva įvairiems manipuliatoriams, vagims bei politikams, kurie nori atrodyti gražesni ir protingesni, nei yra iš tikrųjų. Todėl visais laikais žiniasklaidą bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus, kad imtų bijoti, kad atsirastų vidinis cenzorius.

Dabar Seimas ketina Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinti draudimą skelbti juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. „Nėra teisės normos, kuri draustų skelbti informaciją, kenkiančią juridinių asmenų dalykinei reputacijai“, – sako įstatymo pataisų projekto iniciatoriai.

Jie teigia, jog dabartinė tvarka leidžia juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidusiems viešosios informacijos rengėjams ir toliau naudotis valstybės teikiama finansine parama. Tuo metu tokį patį pažeidimą fizinio asmens atžvilgiu padaręs viešosios informacijos rengėjas praranda galimybę dalyvauti paramos teikimo konkursuose.

Bendra negatyvo dozė spaudoje ir interneto portaluose svyruoja tarp 7 ir 20 procentų.

Teisybės dėlei derėtų paminėti, kad tuomet, kai valstybės institucijos nori įsiteikti kuriai nors žiniasklaidos grupei, jos pamiršta tokį ribojimą.

Galbūt įstatymo pataisų iniciatoriai jas teikia turėdami kilnių tikslų. Tik kirba klausimas, kodėl į valdžią atėjus naujiems politikams vis bandoma ką nors pakeisti žiniasklaidos lauke? Daugelyje įmonių dirbantys teisininkai nelabai turi ką veikti, tad bijau, kad jie nepradėtų itin uoliai ieškoti, ar kas nepažeidžia dalykinės reputacijos. Nepamirškime, jog visos valstybės įmonės yra juridiniai asmenys, dalis jų – monopolininkai, kurie rinkoje elgiasi kaip savo kieme. Gal jas kritikuoti irgi taps pavojinga? Ar valstybei to reikia? Tikrai ne.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"