TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Galime gyventi ir be V.Putino

2010 05 31 0:00

Rusijos premjero Vladimiro Putino nutarimo neatvykti į Vilnių reikšmę suskubo aiškinti politikai ir politologai. V.Putinas esą teiksis pagerbti Lietuvą savo vizitu tik sulaukęs daugiau nuolaidų ir reveransų.

Pragmatiškesnė Lietuvos politika, tiksliau tariant, padlaižiavimas ir pataikavimas, skatina Rusiją dar atkakliau reikalauti, kad būtų atsižvelgiama į jos interesus. Net siūloma grįžti prie "labiau vertybinės" užsienio politikos, supraskite, labiau konfrontacinės.

Ne be pagrindo premjeras Andrius Kubilius pasakė, kad tokie komentarai jam keistai skamba. Jis nurodė, kad Rusija nėra vienintelė šalis, kuriai atstovaus vicepremjeras. Į Vilnių atvyks Švedijos ir Danijos vicepremjerai, Lenkijai atstovaus užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis.

Nereikėtų sureikšminti V.Putino nutarimo, ieškoti slaptų motyvų, įžiūrėti spaudimą ar mėginimą diktuoti. Bet tai pagundai atsispirti nepajėgia profesionalai mūsų rusofobai, visur matantys Rusijos kėslus ir sąmokslus. Šiuo atžvilgiu jie yra panašūs į antisemitus, įsitikinusius, jog žydai kapitalistai savo voratinkliais apraizgo ir valdo pasaulio finansus.

Pastaruoju metu pakito Rusijos užsienio politika. Pasirašyta sutartis su JAV dėl strateginės branduolinės ginkluotės mažinimo, nors reikia pažymėti, kad sutartis naudingesnė Maskvai negu Vašingtonui. Lankydamasis Norvegijoje, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė nelauktų ir reikšmingų nuolaidų bei pasirašė susitarimą dėl sienų Arkties vandenyne. Rusija palaiko nors ir švelnesne forma JAV siūlomas sankcijas Iranui. Šią savaitę supykęs Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas pareiškė, kad neaišku, ar Rusija yra Irano priešas ar draugas. Rusija vis delsia Iranui perduoti priešlėktuvinę gynybos sistemą.

Stebina Lenkijos ir Rusijas suartėjimo mastai. Dar prieš ketverius metus Kaczynskių vadovaujama Lenkija atvirai reiškė savo priešiškumą Rusijai, o Maskva neliko skolinga. Šįmet Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu su V.Putinu pagerbė Katynėje nužudytus Lenkijos karininkus. Tai precedento neturintis viešas Sovietų Sąjungos nusikaltimo pripažinimas. Santykiai gerėja, nors JAV ką tik dislokavo priešraketinių raketų "Patriot" bateriją Šiaurės Lenkijoje 60 kilometrų nuo Kaliningrado sienos. Maskva nepatenkinta, bet negrasina imtis atsakomųjų priemonių. Praeitą pirmadienį Lenkija pakvietė Rusiją prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvos "draugų grupės", kuri vienytų valstybes, norinčias dalyvauti su partneryste susijusiose programose. Ketinama dar kviesti tokias šalis kaip JAV, Kanada, Norvegija ir Japonija.

Ir kitos valstybės siekia geresnių ryšių. Naujoji Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė planus gerinti santykius su Rusija, kurie smarkiai įsitempė 2006 metais, kai Londone buvo nužudytas buvęs KGB karininkas Aleksandras Litvinenka ir Maskva nutarė neišduoti įtariamo žudiko.

Neseniai paskelbti naujos Rusijos užsienio politikos metmenys pabrėžia poreikį gerinti santykius su Vakarais, siekiant pritraukti investicijų ir moderninti ūkį. Nors esama skeptikų, kurie mano, kad ilgainiui Rusija vėl pradės užgaulioti ir grasinti, ekspertų dauguma mano, jog Kremlius, ypač prezidentas D.Medvedevas, jau metus vykdo naująją politiką. Kurį laiką Rusijos veidas bus, kaip sakė D.Medvedevas: "toks, kaip mano šiandien - besišypsantis".

Lietuva gali prisidėti prie santykių gerinimo arba elgtis, lyg nebūtų pokyčių, net stengtis atnaujinti vadinamąją vertybių politiką. Bet nenoras pripažinti naujos tikrovės izoliuotų Lietuvą. Net kai buvo piktinamasi Rusijos elgesiu 2007-2008 metais, kitos Europos valstybės laikė nekompromisinę Lietuvos laikyseną provokuojančia ir neproduktyvia. Dabar konfrontacinė politika būtų vertinama ne tik kaip negebėjimas realistiškai vertinti padėties, bet ir kaip kraštutinumo požymis.

Dabartinė Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra realistiška ir ori. Kaip ir kiti Rytų Europos kraštai, ji stengiasi gerinti santykius su Rusija. Ir prezidentė, ir premjeras susitiko su V.Putinu jo kvietimu. D.Medvedevas buvo pakviestas į nepriklausomybės metinių iškilmes, V.Putinas - į Vilniuje vyksiantį Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą. Lietuva padarė tai, kas jai priklausė. Jei V.Putinas atsisako atvykti, tai jo nutarimas. Jei ateityje Rusija nemandagiai reaguos į draugiškas Lietuvos iniciatyvas, tai jos valia. Bet Lietuvos partneriai ES matys, kad Lietuva geravališkai ištiesia ranką. Jei paaiškėtų, kad Kremlius nenori geresnių santykių, tegul jų ir nebūna. Bet nereikėtų įsižeisti ar piktintis, nes perdėtas jautrumas parodys Kremliui, kad Lietuva dar negeba psichologiškai išsivaduoti iš jo glėbio.

Bus sunku atsisakyti kai kurių įsivaizdavimų, pvz., kad mes matome geriau, turime didesnę patirtį, keliame aukštesnius vertybėmis grindžiamus reikalavimus. Pervertiname savo išskirtinumą. Viešėdama Vašingtone, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad Lietuva remia santykių su Rusija "perkrovimo" iniciatyvą kaip Rusijos modernizacijos procesą, bet "mes kalbame apie gilesnę modernizaciją, įskaitant struktūrines politines reformas, teisės viršenybės principo įgyvendinimą, pilietinės visuomenės plėtrą". Kilnios mintys, bet ne unikalios. Naujai paskelbtoje JAV saugumo doktrinoje beveik tais pačiais žodžiais pažymima, kad gerinant santykius su Rusija bus "siekiama skatinti įstatymų viršenybę, atskaitingą valdymą ir visuotines vertybes".

Lietuva turi likti budri, bet ir savimi pasitikėti. Baimės akys yra didelės. Bet neracionali baimė į įvykius žiūri pro didinamąjį stiklą, tad amžinai gresia neįveikiami pavojai. Rusija nepuls NATO valstybių, nes negali. Jos karinis pajėgumas tiek smukęs, kad priversta iš Prancūzijos pirkti karinius laivus "Mistral", kurių pati negali pagaminti. Ateityje Maskva gal mėgins kitomis priemonėmis destabilizuoti Lietuvą ir tikrai sieks plėsti savo įtaką. Bet kodėl turėtume manyti, jog Kremliui pasiseks, kad Lietuva negebės atpažinti ir neutralizuoti Maskvos veiksmų, kad Vakarai yra tokie naivūs? Didieji batalionai yra mūsų ir Vakarų, ne Maskvos pusėje.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"