TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Galvokime

2009 08 14 0:00

Kalba politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje Ariogaloje, 2009 08 01

Sveikinu sąskrydį kaip kasmet, gėriuosi Jūsų ištikimybe Tėvynei, laisvei ir brolybei. Čia gali pasijusti, kad esi laisvoje Lietuvoje. Mat ne visada ir ne visur turi tokį jausmą. Gana dažnai mes klausiame vieni kitų, ar iš tikrųjų turim Nepriklausomybę.

 Jūs, kurie čia susirenkate, garbingieji partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, Jūs viską matėte ir žinote: ir apie 1949-uosius, ir apie 1989-uosius, ir apie Sausio 13-ąją. Labai gerai, kad kasmet atsivedate savo vaikaičių, kad čia pasirodo ir dalyvauja jaunimas, kuriam tai nepakartojama proga sužinoti apie savo senelių kovas ir vargus už Lietuvą. Kovos nesibaigia, tik įgyja naujų formų. Mes gal ir nesuvokiame, ypač per šio meto rūpesčius dėl ekonominių, ūkinių ir daugelio kitų sunkumų, dėl lėšų trūkumo, dėl šeimų pajamų sumažėjimo, dėl kainų kilimo ir panašiai; įsigilinę į tas bėdas ir rūpesčius gal nė nejaučiam, kaip mus pamažu okupuoja kitais būdais. Kaip superkama mūsų žiniasklaida, kuri po to arba jau dabar vėl daro įtaką protams, ypač silpnesniems protams, kad nesidžiaugtų laisve, kad būtų nelaisvi nuo svetimų ir žalingų įtakų.

Šis tarpsnis mūsų visuomenės ir valstybės raidoje turi būti geriau suvoktas. Reikia rasti ir pasipriešinimo formų. Toks turėtų būti ir šios dienos uždavinys. Dažnai esame pastebėję, kokia nelaisva Lietuvos teisėsauga, net nežinia nuo ko - ar nuo praeities šmėklų, ar nuo savo silpnybių, ar nuo visokių įtakų. Jūs ne kartą pastebėjote, kaip stropiai nepriklausomos Lietuvos teismai perrašinėja NKVD tribunolų nuosprendžius, tyrinėja kankinimais išgautus prisipažinimus, pasirašytus dažnai net nemokant rusų kalbos ir nesuprantant, kas ten rusiškai parašyta. O po to štai randa kliautį kuriam nors laisvės kovotojui jau po mirties atimti jo garbę ir teises.

Stebėjomės tais dalykais, stebėjomės ir teismų veiksmais, kai į juos kreipdavosi įsižeidę stribai ir gebistai, kam juos pavadino stribais ir gebistais. Pavyzdžių kiek tik nori. O šiandien yra ir ypatingų reiškinių, kuriais siekiama pažeminti Lietuvą, ją sukompromituoti, netgi teisėsaugos struktūrų veiksmais.

Vakar minėjome Medininkų žudynes. Metinių proga daugiau prisimename, pakalbame, išgirstame, o paskui vėl viskas aprimsta. Tik pamažu pradedame suvokti: aštuoniolika metų, o teisingumo nėra. Juk buvo Lietuvos teisingumo rankose jau ne vienas tų omonininkų, kurie siautėjo Lietuvos pasieniuose, daužė, degino, terorizavo. Bent du jų buvo mūsų teisėsaugos rankose, bet paleisti kaip niekur nieko. Mat neįrodyta šimtaprocentiškai, - nors vieną jų net Tomas Šernas atpažino, - kad jie tikrai ten žudė. O ką jie kita darė? Jokio kaltinimo terorizmu, įsibrovimu su ginklu per Lietuvos valstybės sieną ir siautėjimu. Nieko. Dabar dar vienas laukia teismo, ir nežinome, kuo tai pasibaigs. Ir kaltinimas rezgamas, formuluojamas visada labai keistai - niekada nebuvo kaltinimo terorizmu, kariniais nusikaltimais, nors tai svetimos valstybės kariuomenė siautėjo Lietuvos žemėje, engė, gąsdino, plėšė ir galų gale nužudė nesiginančius mūsų pareigūnus, paimtus į nelaisvę.

Tai sunkiausi kariniai nusikaltimai, tačiau mūsų prokuratūra apie juos nekalba. Gal nebent teismas performuluos. Jūs žinote, kuo dabar kaltinami tie, kuriuos slepia Rusija. Keli kaltinamieji iš Rygos OMON'o ten priglausti. Jie kaltinami, kad Medininkuose "nužudė du ir daugiau žmonių". Štai ir viskas. Nei terorizmo, nei karo nusikaltimų, tik nužudymas. Keisti dalykai. Mes kaip valstybė turime pasveikti nuo baimės, kad jeigu iškelsim kaltinimą karo nusikaltimais, tai kas nors kur nors bus nepatenkintas. Oi, geriau tegu būna patenkintas, todėl nekalbėkim apie tikruosius tarptautinius nusikaltimus.

Štai Vytauto Pociūno žūtis, kurią netrukus minėsime. Turbūt nė vienas Lietuvoj neabejoja, kad tai nužudymas išmetant pro langą iš devinto aukšto. Tačiau per tuos trejus metus matėme vien pastangas skleisti gandą, neva tai nelaimingas atsitikimas. Čia reikia atiduoti pagarbą mūsų teismams, kurie triskart pasmerkė prokuratūrą, jog ši tiria netinkamai. Tai kokia čia prokuratūra, kuri tokį ypatingą nusikaltimą tiria vis netinkamai!? Dabar vėl liepta tirti iš naujo. O koks tyrimas buvo pradžioj? Ir ligi šiol?

Kalbu apie Lietuvos kompromitavimą - štai paskutinės naujienos, ko staiga ėmėsi Lietuvos generalinė prokuratūra. Kažkas, - manau, kad tai koks nors majoras Ivanovas, - parašė laišką šešių suvalkiečių vardu. Gal ir tikri suvalkiečiai pamokyti staiga parašė, kad daktaras Jonas Basanavičius buvo nužudytas, šešiais šūviais nušautas lenkų saugumo agento, ir kad tai reikia tirti. Vargšas patriarchas pasiligojęs mirė ligoninėje, kiekvieną dieną buvo pranešama apie jo sveikatą, garbingai palaidotas. Ir štai mūsų teisėsauga nutaria: reikia tirti. Gal net iškasti, tikrinti kaulus, gal yra kokių šūvių žymių. Kažkokia beprotybė. Tačiau ji nėra beprasmė. Pagalvojau: jeigu tokią istoriją paskelbs lenkų laikraščiai, tai kaip jie paskelbs? Ogi paskelbs: žiūrėkit, kokie lietuviai bukapročiai, iki ko jie nusigyveno. Kaip jie nekenčia lenkų, kad net tokią kvailystę priima rimtai! Beje, tie, kurie neva parašė šį laišką, pavarė ir prieš žydus. Tai irgi noras parodyti Lietuvą iš blogosios pusės. Ten taip ir parašyta: žydai - Lietuvos kenkėjai. Aš matau KGB braižą. Bet kodėl nieko nemato prokuratūra ir priima rimtai, dar perduoda kitai įstaigai tirti: o gal iš tikrųjų J. Basanavičius buvo lenkų agentų nušautas?

Su tokia teisėsauga mes patenkame į klampynę. Žinoma, tai daroma Lietuvai kompromituoti. Yra labai apgalvotų būdų. Gal dar prisimenam, kaip Vilniuje žygiavo jaunikaičiai su Lietuvos trispalve, viskas buvo gražu. Tačiau kai priėjo vietą, kur laukė televizija, pradėjo vokiškai šaukti prieš žydus, lyg būtų kokie vokiečių fašistai. Kad būtų nufilmuoti. O kas juos pamokė, gal jiems net užmoka už tokią demonstraciją? Jaunikaičių, bandančių prisiplakti su fašistinėmis vėliavomis matydavom ir kitur. Gerai, kad šiandien jie čia nemosuoja. Juk tai irgi daroma tam pačiam dalykui - parodyti, kad Lietuvoje fašistai. O ką tai reikštų? Partizanai, juk atsimenat, kad ir jus taip vadino? Rusijos politikai ligi šiol sako, kad Lietuvos pasipriešinimas iš tikrųjų buvo fašistinis judėjimas, nes mat sovietai kovojo prieš nacius, o lietuviai kovojo prieš juos. Tad lietuviai - už nacius. Tokiam dalykui ir čia būtų galima suorganizuoti kokią fotografiją su hitlerininkų vėliavom. Gerai, kad šiandien jų nėra. Gal kada susipras. Gal dar ne visai bepročiai, kad nesuvoktų, kas juos moko. Bet, žinoma, turėtume turėti ir Valstybės saugumo departamentą, kuris atsakytų, kas už ko stovi.

Taigi, mielieji, kas ant širdies gulėjo, norėjau tuo pasidalyti ir perspėti bei pakviesti būti budriems, ištikimiems ir kad mūsų neįveltų į jokias pelkes. Dar bus daug ir visko mesta prieš mūsų šalį, kad tik ji nesustiprėtų, kad tik neatsistotų oriai. Yra kas galvoja, kaip mums pakišti koją. Tad mes irgi galvokime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"