TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gamtos sukilimas

2010 08 26 0:00

Nors senoliai ramina, kad stichijos siautėjimų būta ir anksčiau, tačiau tai, kas užgriuvo žemę šiemet, be perdėjimo galima pavadinti gamtos sukilimu prieš žmogų, tiksliau, prieš jo aroganciją ir lengvabūdiškumą. Mat šiemetiniai gamtos kataklizmai nuo ankstesnių skiriasi savo išsiplėtusia geografija, intensyvumu ir žmogui pražūtingų reiškinių įvairove.

"Sukilimą" pradėjo daugybės aukų pareikalavęs žemės drebėjimas Haityje.

Ne toks pražūtingas buvo ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje, bet užtat jis rimtai buvo sutrikdęs pasaulio ekonominio ir politinio gyvenimo ritmą.

O atėjus vasarai tik spėk krūpčioti: siautulingi potvyniai Europoje, dar siautulingesni - Pakistane; nemažai gyvybių nusinešė nuošliaužos Kinijoje; ugnyje ir dūmuose dūsta Rusija... Net ir mūsų Marijos žemę kaip niekad iš visų pusių plaka žaibai, siaubia neįprastai intensyvios liūtys, viesulai, net tornadai, nešdami didžiulius nuostolius žmonėms ir valstybės ūkiui.

Ir ko pirmiausia šaukiasi nelaimės ištiktas žmogus? Arba Dievo, arba valstybės, arba kaimyno. Arba visų kartu...

Žinia, geras kaimynas ir už giminę būna geresnis.

Dievas tikinčiam žmogui yra parama bei atrama visame kame - ir džiaugsme, ir nelaimėje. O štai paprasto žmogaus santykiai su valstybe kur kas sudėtingesni.

Kai kuriems valstybė - kaip ir Dievas, iš kurio laukiama visokių malonių: ir duonos, ir reginių, ir žinių, ir, svarbiausia, saugumo. O kai valstybė ko nors pareikalauja iš savo piliečių, jos valia vykdoma jei ir be džiaugsmo, bet bent su tylia rezignacija: ką padarysi, taip reikia!

Tačiau moderniajame pasaulyje vis garsiau reiškiasi kita grupė žmonių, paprastai vadinama liberalais, kurių šūkis yra: "Kuo mažiau valstybės, tuo geriau!"

Žinoma, pasaulio istorijoje nesunku rasti tokių valstybių, apie kurias ką nors gera tikrai sunku pasakyti, ir pasaulis išties būtų buvęs geresnis, jei jų išvis nebūtų buvę... Bet kai kalbama apie demokratines Europos valstybes, toks šūkis ("Mažiau valstybės...") neretai atrodo prieštaraujantis sveikam protui ir net padorumui.

Viena, tą šūkį bus sugalvoję labai turtingi žmonės, kuriems labai labai gaila dalytis su valstybe net ir mažiausia savo pelno dalimi ir kurie yra įsitikinę, kad už savo pinigus jie ir be valstybės pagalbos nusipirks ne tik pramogas, bet ir meilę, ir sveikatą, ir saugumą, ir orią senatvę.

Štai Taivane, kur milijonieriai sudaro apie 3 proc. gyventojų, 2005 metais 40 turtingiausių taivaniečių valstybei nemokėjo jokių mokesčių, o 17 jų biudžetui skyrė tik 1 proc. gautų pajamų. 30 proc. Taivano verslininkų ir šiandien nemoka jokių mokesčių, nors gauna didžiules pajamas.

Tiesa, Europos milijonieriai yra kiek kuklesni ir tokiomis lengvatomis nepiktnaudžiauja. Matyt, krikščioniškosios Europos šaknys dar ne visai nupuvo. Vokietijos milijonieriai ir milijardieriai netgi įkūrė Turtuolių klubą ir pasiūlė kanclerei Angelai Merkel 10 proc. savo pajamų biudžeto problemoms spręsti, pavadinę tai "turtingųjų mokesčiu".

Bet, kiek man žinoma, tai vienintelis toks milijonierių kolektyvinio pilietinio sąmoningumo pavyzdys Europoje, jei ne pasaulyje. O jau apie Lietuvą nė kalbėti nėra ko.

Pakanka tik prisiminti, kaip švilpė ir staugė Seimo milijonieriai, kai jiems buvo pasiūlyta šiek tiek susimažinti atlyginimus! O milijonieriams mėgaujantis ne visada teisėtai pelnytais milijonais, jų interesų ruporu dirba Laisvosios rinkos institutas, mokesčius valstybei skelbiantis esant didžiausia blogybe, kokia tik galinti ištikti vadinamąją "laisvą" rinkos asmenybę. Na ir kas, kad pagal jų siūlomą modelį laisvas realiai gali būti tik tas, kuris yra turtingas!

Liberalų bei jų rėmėjų netrikdo ir tai, kad laisvę darydami priklausomą nuo pajamų (daugiau pajamų - daugiau laisvės) jie iškreipia pačią demokratijos, kaip daugumos valdžios, sampratą, nes turtuoliai net ir turtingomis laikomose šalyse tesudaro mažumą!

O ką kalbėti apie Lietuvą, Lenkiją, Kiniją ar Rusiją, kurios, panašiai kaip ir trečiojo pasaulio šalys, pasižymi itin didele socialine savo piliečių nelygybe!

Kol modernūs ir didžiai intelektualūs politikai, politologai, filosofai miksi ir žagsi, niekaip nerasdami argumentų ir priemonių pažaboti antihumaniškam turčių egoizmui bei liberalų cinizmui ir apginti valstybės kaip pagrindinio piliečių saugumo garanto svarbą, reikalo ėmėsi motina gamta. Vyksta taip, kaip pranašavo Algimantas Čekuolis: "Kvailiai nelaimę prišaukia visiems!"

Šimtmečiais beatodairiškai niokojęs gamtą, žmogus pagaliau akis į akį susidūrė su savo neatsakingos veiklos padariniais. Metų metais sėję vėjus, šiandien pjauname audras! Joms "padedant" praregėjome, kokie vienodai bejėgiai prieš gamtos stichiją yra ir turtingi, ir vargšai, ir su valstybe susitapatinę valdininkai, ir senutėliai kaimo pensininkai. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose nelaimių siaubiamose šalyse žmonės lyg susitarę šaukiasi savo ar gretimų valstybių pagalbos, nors tikrai ne visi jos vienodai nusipelnė.

Galbūt atsirastų ne vienas milijardierius, kurio turtų pakaktų nusipirkti visą Islandiją kartu su jos ugnikalniais, bet jokie milijardai neužkimšo (ir greičiausiai neužkimš) ugnimi ir dūmais alsuojančios ugnikalnio gerklės. Ir nė vienas liberalas savo himnais individui ir individualizmui nesustabdys nė vieno potvynio Pakistane ar Vidurio Europoje, neužgesins nė vieno miškų gaisro, nepažabos nė vieno žaibo. Susitarti su gamta, atsilaikyti prieš jos aklą (o gal ir ne?) įtūžį gali tik į valstybę ar valstybių sąjungą organizuota protingų žmonių bendruomenė.

Juk patys matome: kad ir kiek kritikuotų Jungtines Amerikos Valstijas tūžmingi islamistai ar nevisavertiškumo kompleksų kamuojami Rusijos vadovai bei jų savarankiškai mąstyti bijanti svita (jie sugalvojo, jog dėl Rusijos gaisrų "kaltos" yra JAV, neva vykdančios kažkokius piktybiškus bandymus), gausiausią paramą nuo stichijos nukentėjusiems kraštams teikia ne tik daug milijardų turinčios, bet ir atsakomybę žmonijai jaučiančios JAV, o ne turtingieji Arabų Emyratai ar Honkongo milijonieriai.

Tuo tarpu pesimistai ant pirštų skaičiuoja, kiek metų dar liko žmonijai savo klaidoms ištaisyti - jei dar iš viso liko? Mat klimatologai prognozuoja, kad netolimoje ateityje bus dar blogiau nei dabar. Todėl Homo sapiens, mąstančio Žmogaus (o ne vien pelną skaičiuojančio) pareiga - galvoti, kaip prisitaikyti prie kintančio klimato, kaip neišnykus kaip dinozaurams. Tą pareigą atlikti jis gali tik remiamas ir skatinamas valstybes. Tokios valstybes, kuri turtinga ne tik milijonų, bet ir sąžiningų, kūrybingų ir tikrai laisvų piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"