TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Garbės kaina

Lietuvoje tvyro tingi vasaros ramybė, apsėmusi visus gyvenimo sferų pakraščius. Atostogų metas. Štilis darboholikams, audringas šėlsmas - pramogų ir malonumų ištroškusiesiems. Pasaulyje, kuriame tiek daug gamtos ir žmogaus inspiruojamo smurto (cunamis Javoje, karas Libane), tokia ramybė gali atrodyti palaiminga.

Bet kiek iš tiesų mes turime tos palaimingos, o kiek - netikros, tariamos - ramybės, spręsti sunku, pakanka pagalvoti apie sausros nukamuotų ūkininkų neviltį.

Tikriausiai nedaugelis tautiečių tą ramybės metą sieja su dvasiniu komfortu - šios sąvokos reikšmė išsigimsta, nes imama ją sieti bene tik su materialiais dalykais. Trumpiau tariant, su pinigais.

Pinigai tampa vizitine kortele ir svarbiausiu vertinimo kriterijumi, įtakos visuomenėje, versle ir politikoje įrankiu. Net labdara šiais laikais pradeda darytis parodomuoju šou. Ar ne dėl to Švėkšnos žmonės, nukentėję nuo gaisro, taip ilgai turėjo laukti jiems suaukotų pinigų? O juk Biblijoje pasakyta - jei nori duoti, duok, bet nesigirk tuo visiems. Juk svarbiausia, kad Dievas mato... O kad atiduodi iš pertekliaus - gražu, bet ne didvyriška. Naujojo Testamento našlė, aukojanti paskutinius skatikus, tą didvyriškumo sąvoką gerokai pakoreguoja. Bėda tik ta, kad ne visi turtingi mūsų laikų žmonės yra skaitę Bibliją. Tiems, kurie neskaitė, viskas savaip ir atrodo: kur kas paprasčiau. O apie kupranugarį ir adatos skylutę jie bus girdėję nebent iš vaikystėje sektų pasakų. O pasakos, kaip žinome, užaugus kelia tik atlaidžią šypseną.

Mūsų piliečiai, ypač prakutusi vidurinioji miestiečių karta, sparčiai mokosi buities kultūros dalykų. Imame išmanyti vyno rūšis, daromės išrankūs prekėms ir paslaugoms. Tautai, kuri prieš dvidešimt metų nežinojo, kaip atrodo vienkartinės nosinaitės ir vogdavo iš tualetų tualetinį popierių, tai, sakyčiau, jau nemažas laimėjimas. Jeigu dar prie to rūšinio vyno pasišnekučiuotume ne tik apie krepšinį ir politiką, būtų žengtas šioks toks žingsnelis ir kultūringo snobizmo link.

Tačiau ir tokiam snobizmui susiformuoti reikia ištisų šimtmečių. Ką jau kalbėti apie tikrąjį dvasios aristokratizmą ir garbę! Ir dar - šalyje, kuri kažkodėl labiausiai didžiuojasi alumi ir krepšiniu! (Alumi turbūt labiau, užtat Jasikevičius nacionalinėje rinktinėje ir nežaidžia. O Ilgauskas apskritai atrodo tik kažkokių neaiškių lietuvybės bruožų turįs JAV pilietis, vis parodomas per lietuviškas sporto žinias. Kaži kodėl?)

Kas drįstų paneigti, kad tokiam rezervuotam "žvaigždžių" elgesiui didžiausią įtaką daro paprasčiausi pinigai? Juk Lietuva negali atseikėti tokių sumų, kokias moka garsūs krepšinio klubai! O kovoti vien dėl garbės ir tautinio išdidumo mūsų "žvaigždės" nesivargins, nes ta garbė jiems - pernelyg pigiai įkainotas dalykas.

Seniai praėjo romantikų ir riterių laikai. Susidaro įspūdis, kad ir paskutiniai idealistai baigia išnykti. Kaip dinozaurai, nes klimatas jiems darosi nepalankus. Atslenka racionalusis ledynmetis, po kurio žemėje liks tik geriausiai prisitaikiusieji.

Ir galbūt visai netrukus vadinsimės tik alaus šalimi. Juolab kad šitai "sporto rūšiai" patriotizmo ir idealizmo nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"