TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gatvėse reikia abipusės pagarbos

2014 11 14 6:00

Sužinojau, kad keliuose vėl padaugėjo įvykių, per kuriuos nukenčia pėstieji. Labai liūdna. Tikrai gaila kiekvieno, praradusio sveikatą ar net gyvybę. Šiuo atveju užjausti reikia visus, kuriuos ištiko bėda, – tapusius kito asmens veiksmų ar savo neapdairumo aukomis.

Statistika – svarbus dalykas. Be kita ko, nelinksmi skaičiai daro įtaką savikontrolei. Juos pamatę neretai suskumbame sau ir artimiesiems priminti elementaraus atsargumo taisykles. Kylanti nelaimių kreivė kelia susirūpinimą. Tačiau net ir vienas atvejis yra tragedija.

Kalbėdami apie pėsčiųjų saugumą gatvėje, pirštu baksnojame į nesaugias perėjas. Esame visiškai teisūs – tai viena pagrindinių aptariamos negandos priežasčių. Jos nužymėtos per transportu apkrautas kelių eismo juostų gatves. Nereguliuojamos. Neapšviestos tamsiu paros metu. Beje, tokių Vilniuje ne kelios ir ne dešimt. Gerai, kad įprastu maršrutu vykdamas į darbą automobiliu mintinai žinau jų vietas. Tai padeda stabtelėti bijant išnyrančio žmogaus šešėlio. Čia net atšvaitai negelbėja: priešpriešiais judančių transporto priemonių šviesos daro juos nematomus. Anot kai kurių politikų, apšvietimui trūksta pinigų, sostinė bankrutavo. Dėmesio, pėstieji: „Skęstančių gelbėjimas – pačių skęstančių reikalas.“

Pagausėjus automobiliais partrenktų nelaimėlių, kai kuriuose didmiesčiuose nesaugias perėjas imta šalinti. Sveikintina, tačiau nepaprastai svarbu, kad vietoj jų atsirastų saugios. Kitaip žmonės per gatvę eis ten, kur buvo įpratę, tik dabar – tam visiškai nepritaikytoje vietoje.

Vairuotojų atsargumas – būtina tema. Gerai, kad dažnai apie tai kalbama. Mažai niekada nebus, juk būtent transporto priemonė kelyje yra „didesnio pavojaus šaltinis“. O avarinėse situacijose, į kurias patenka ir pėstieji, grėsmė labiau nukentėti kyla būtent jiems. Todėl gerai, kad smerkiami neblaivūs, įžūlūs, kelio ženklus ignoruojantys „pilotai“, teisme slepiantys galvą po striuke. Puiku, kad nepamirštama nuolat diskutuoti apie vairuotojų mokymą, atsakomybę ir pagarbą kitiems eismo dalyviams. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į gyventojų elgesį. Juk jie taip pat yra eismo dalyviai.

Nevengiu naudotis miesto viešuoju transportu. Kaip keleivis didesnių priekaištų jo sistemai neturiu. Labai teigiamai vertinu maršrutiniuose autobusuose skelbiamą socialinę reklamą apie pėsčiųjų saugumą: būtinybę nešioti atšvaitus, neprarasti atidumo išėjus į gatvę. Dar vaikų darželyje girdėtas tekstas gali atrodyti naivus. Bet kalti jį žmonėms į galvas kiekvieną dieną – būtina. Tuomet turėsime vilties, kad sąmoningų pėsčiųjų ateityje gerokai padaugės. Nors ir teks to palaukti.

Stotelė, kurioje išlipu kartu su būriu kitų žmonių, yra viename pagrindinių sostinės prospektų. Pageidaujantiesiems pereiti į kitą jo pusę įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja. Elementaru: tereikia sulaukti žalio šviesoforo signalo. Spėkite, kiek iš ką tik girdėjusių socialinę reklamą suaugusiųjų turi kantrybės? Ogi maždaug pusė. Likusieji spalvų nepažįsta. Gerai, kad dabar vėsūs orai ir vairuotojai pro juos laviruoja užsidarę mašinų langus. Kitaip sunkiai aprašyčiau tų žmonių leksiką. O ir atšvaitų kiekis ant pėsčiųjų drabužių aptariamoje situacijoje reikšmingesnio vaidmens nevaidina. Dar blogiau, kad tai mato į mokyklą skubantys vaikai. Turbūt nė neverta sakyti, koks pavyzdys rodomas jaunajai kartai.

Tačiau būna ir gražių išimčių. Kartą žalio šviesoforo signalo draugiškai laukė visi. Reiškinio priežastis buvo kitoje gatvės pusėje – uniformuotas pareigūnas. Vadinasi, saugumo jausmą geriausiai sužadina gresianti bauda. „Lazda“, kitaip tariant. Apmaudu.

Taip pat apmaudu stebėti kraštiečius, pernelyg piktnaudžiaujančius pirmumo teise perėjose. Žinoma, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, tačiau ir šie turi pareigą į važiuojamąją dalį įžengti tik įsitikinę, jog tai saugu. Jei nesidairydami išlėksite priešais buferį, skaudės ne buferiui. Mobilųjį telefoną kirsdami kelią taip pat turėtumėte atitraukti nuo ausies, kad netrukdytų apsižvalgyti. O pasikalbėti su sutiktu pažįstamu, neabejoju, galima rasti tinkamesnių vietų nei ant asfalto, keli metrai nuo šaligatvio.

Nelengva suprasti žmogų, rizikuojantį gyvybe dėl kitapus gatvės esančioje parduotuvėje parduodamų maisto produktų. Taip pat nelengva suvokti, kodėl nuo braidžiojimo po transporto upes efektyviausiai sulaiko įrengtos metalinės užtvaros. Juk ne šernai esame.

Norėtųsi, kad vairuotojai ir pėstieji jaustų didesnę pagarbą vieni kitiems. Jų pačių labui. Ypač trumpėjant dienoms ir bankrutuojant sostinei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"