TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gedimino laiškai

2012 08 16 6:00

Žiupsnelis istorijos. 2005 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybė patvirtino naujo Lietuvos įvaizdžio koncepciją ir jai formuoti per kelerius metus išleido 63 mln. litų. Už tuos pinigus net buvo padaryta tai, ko dar niekas nedarė, - iš dailiai nuspalvintų kaladėlių sudėlioti Lietuvos kontūrai. Tokie buvo laikai: pinigų - nors vežimu vežk, kas ką norėjo, tą ir dėliojo.

Vis dėlto tais 63 mln. litų susidomėjo Valstybės kontrolė ir, kaip ir buvo galima laukti, ten neaptiko nieko gera. Kilo skandalas. Tačiau naujojo valstybės įvaizdžio kūrimas žlugo ne dėl šių priežasčių.

Bičiulius pakeitusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iždą jau rado tuščią, tad po pusmečio priėmė sprendimą kaladėlių dėlionę nutraukti. Sakė, sunkmečiu tuo nedera užsiimti, bet, matyt, geras pavyzdys užkrečia. Netrukus ji pati ėmėsi kurti viziją, kaip Lietuva atrodys 2030 metais. Gal tikrovė buvo per daug žiauri, tad norėjosi, kad žmonės nors šiek tiek užsimirštų.

Taip galutinai užsimiršo ir naujojo Lietuvos įvaizdžio koncepcija.

Tačiau, kad ir kaip būtų keista, kadaise pradėtas darbas vis dėlto nenuėjo perniek. Mat tuomet, bedėliodami kaladėles, mūsų naujojo įvaizdžio kūrėjai Vyriausybei pasiūlė ir atitinkamą šūkį. Tas šūkis skambėjo taip: "Lietuva - drąsi šalis!" Būtent - drąsi, o ne kokia nors kitokia.

Maža to, įsijautę į jiems patikėtą misiją, viešųjų ryšių ekspertai ne tik sugalvojo naują šūkį, bet ir ėmė apeliuoti į mūsų protus bei širdis. "Svarbiausia - patikėti patiems, kad esame drąsūs", - ragino jie. Pirmiausia - patikėti patiems, ir tik tada apie savo drąsą jau siųsti Gedimino laiškus visam pasauliui. Kaip sakė, taip ir nutiko: Lietuva patikėjo. Šiandien žodis "drąsa" - kone kiekvieno žmogaus lūpose.

Ir visa tai - tik už 63 mln. litų... Gili pagarba G.Kirkilui ir tiems, kuriems jis mokėjo. Pinigai atsipirko, ir net su kaupu: tos drąsos Lietuvoje šiandien net, galima sakyti, jau tapo šiek tiek per daug. Na, dar ne tiek, kad žmonės jau eitų su šakėmis, bet jie vis tiek jau ėmė būriuotis patvoriuose ir niurnėti prieš valdžią.

Suprantama, tie, kurie kūrė įvaizdį ir jį užsakė, visa tai regėjo trupučiuką kitaip. Tačiau tikrovė į visus sumanymus visuomet padaro savo korektyvų. Padarė ir šį sykį: kvietimą būti drąsiems žmonės suprato paraidžiui ir ilgainiui net ėmė suvokti kaip šūkį "Vergai - kelkitės!" Ir vienas po kito pradėjo stotis, juolab kad tam dar ir atsirado paskutiniam lašui prilygstantis pretekstas.

Dėl to, kaip žinoma, net teko pasitelkti specialiuosius dalinius ir atsiradusį drąsos perteklių šiek tiek apmažinti. Bet, matyt, tokia jau A.Kubiliaus dalia - nuolat srėbti košę, kurią užvirė G.Kirkilas. Negana to, kad nieko nepaliko juodai dienai, tai dar ir sukompromitavo konservatorius. Dabar stovėk ir kiekvienam aiškink, kad dėl to šturmo tavęs niekas neklausė. Ir kad apskritai premjero Lietuvoje jau seniai niekas nebeklauso, net ministrai. Tu jam sakai - aš tavim nepasitikiu, o jis - eik tu žinai kur...

Suprasti A.Kubilių nesudėtinga - džinas išleistas iš butelio. Norint nesunku suprasti ir kitus politikus, šiandien pasisakančius prieš perteklinę drąsą. Ta drąsa žmonės jau tiek įtikėjo, kad net ėmė patys pretenduoti į valdžią. Taigi, politiniam elitui kyla logiškas klausimas: kur mes nueisime, jeigu valstybę pradės valdyti kiekvienas to panorėjęs? Tai bus ne demokratija, o velniai žino kas. Demokratija - kai žmonės dešimtmečiais renka į valdžią vienus ir tuos pačius asmenis, turinčius milžinišką valstybės stekenimo patirtį. Ir tam jokios drąsos nereikia. Už lango - ne karas, taigi, jeigu ir ką ugdyti, tai visų pirma tai, kas garantuotų esamos tvarkos tęstinumą.

Pavyzdžiui, tam būtų galima surasti dar kokius 60 mln. litų ir vėl užsakyti naują valstybės įvaizdį. Sakysime, užuot buvę drąsūs, mes galėtume ir vėl tapti ramūs kaip belgai. Tai ne tik pašalintų socialinę įtampą, bet ir pritrauktų naujų investicijų iš užsienio, nes čiabuviams nereikėtų nieko mokėti.

"Lietuva - rami šalis!" Negi skamba prasčiau už drąsią?

Tėra viena problema - ką daryti su tais, kurie atsikėlė.

Tai - galvosūkis, kurio išspręsti gali nebepadėti net ir didžiausios lėšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"