TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gegužės įvykių verpetuose: Gegužės 1-oji - socialdemokratija - Europa - Estija ir rusiškas fašizmas?

2007 05 08 0:00

Gegužės pradžia kasmet ateina su gražiomis tradicinėmis šventėmis - Gegužės 1-ąja (šios dar, deja, neįstengiame iki galo atsieti nuo praeities sovietinio marazmo) ir kiekvienam brangiausia Motinos diena. Prieš trejetą metų Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus Europos Sąjungos narėmis, Gegužės 1-ąją minime dar vieną svarbią datą.

Europos laikysena ir Estija.

Būti Europos Sąjungoje ypač aktualu dabar, riaušių Estijoje kontekste. Jau savaitei praėjus nuo įvykių pradžios kiekvienam mąstančiam piliečiui turėtų būti aišku, kad riaušės Estijoje - tai jau ne šiaip Rusijos specialiųjų tarnybų produktas ar šovinistiškai nusiteikusių rusų politikų isterijos priepuoliai. Tai tikrų tikriausia agresija, imperijos puolimas prieš demokratines kaimynes (pasak rusų - artimąjį užsienį), kaip 1940-aisiais ar dar panašiau - 1991-aisiais. Sunku būtų nelyginti, nes yra per daug paralelių.

Kitokios tik formos, nors taktika panaši - prisiminkime jedinstvininkų Lietuvoje ar "Interfronto" Estijoje, Latvijoje bruzdėjimus. O gal tai jau karas, tik kariaujamas kitokiais ginklais nei tankai ar šarvuočiai?

Kitas klausimas: kaip reaguos į tokį Rytų imperijos demaršą demokratiškoji Europa? Tiksliau, ar apskritai reaguos, nes Europos Sąjungai riaušės Estijoje - rimtas iššūkis.

Jau sulaukėme pirmųjų reakcijų - Europos Sąjungos vadovų pasisakymų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino estus ir rusus būti santūrius. Toks didžiausios Europos valstybės vadovės pasisakymas - tai tas pat, kaip raginti būti santūrius vieną su kitu mešką ir kiškį, o tiesiai šviesiai - diplomatinė tauškalynė, nedaranti garbės nei Europai, nei juolab Vokietijai. Visi politinio Europos klimato požymiai leidžia spėti, kad savo narės Estijos atžvilgiu Europa ir apsiribos aptakiais, nieko nesakančiais, bet politiškai "korektiškais" pasisakymais. Nyku, bet atrodo, jog Europa it kirminas šliaužia G.Schroederio klojamu vamzdžiu pas "matušką" energetinę maitintoją Rusiją.

Kad ir kaip būtų liūdna, ši Europos viršūnių pozicija Estijos atžvilgiu parodo jų poziciją Baltijos šalių atžvilgiu, be to, jų strateginį mąstymą energetikos klausimais bent 15-20 metų į priekį. Jei ir toliau bus nuolaidžiaujama Rusijai, tai reikštų, kad kol kas Europos viršūnės nesivargina pasižvalgyti energijos išteklių apsirūpinimo alternatyvų. Galime tik spėlioti, kas tai lemia labiau: ar tam tikrų finansinių pramoninių grupuočių interesai, ar tiesiog politinė siauraprotystė. O gal - ir viena, ir kita?

Užvis blogiausia ir pavojingiausia, kad tokia bestuburė Europos viršūnių laikysena didina ne tik Baltijos šalių euroskeptikų gretas, bet ir didelės dalies Vidurio bei Rytų Europos šalių piliečių nusivylimą Europos Sąjunga apskritai, būtent tų šalių, kurios dar taip neseniai ištrūko iš Rusijos priklausomybės zonos. Ar tikrai? O gal jau visa Europa pradeda sirgti priklausomybės nuo Rusijos liga? Baugu ir neramu, kad taip žlugdoma graži vieningos Europos idėja ir praktika.

Apmaudu, kad ir mūsų valstybės politikai neparodė principingumo, reagavo lėtai ir vangiai. Gaila, tačiau Baltijos šalių vienybė - tik dar vienas žlungantis mitas. Nieko nuostabaus, nes Lietuvos energetika jau taip pat susieta su rusiškomis dujomis, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę taps visiškai nuo jų priklausoma. Žvelgiant šiandien į Estiją galima numanyti, kokio politinio klimato zonoje atsidursime 2009-aisiais.

Ką primena Gegužės 1-oji

Kalbant apie Gegužės 1-ąją kaip Tarptautinę darbininkų solidarumo dieną šiandienos kontekste, žodį "darbininkų" logiškiau būtų pakeisti į "samdomų darbuotojų" arba tiesiog - "samdinių". Lietuvoje apie šią datą kalbama keliais aspektais.

Vienas jų - nuolat keliamas klausimas apie kairiąją politiką Lietuvoje ir Lietuvos kairiųjų politinių jėgų ištakas. Kitas aspektas - Gegužės 1-osios sąsajos su sovietine praeitimi. Manyčiau, keista, kad būtent su šia data buvo susietas sovietinės realybės šou Grūto parke. Kodėl tokio šou nesieti, pavyzdžiui, su bolševikinės spalio revoliucijos data? Sovietinių laikų parodija yra sveikas dalykas, kita vertus, toks Gegužės 1-osios sugretinimas tėra dalies visuomenės politinio mažaraštiškumo atspindys.

O kaip Lietuvos politinė kairė, kuri turėtų ginti samdinių interesus ir kovoti su socialinės nelygybės blogiu? Vargu ar buvo kada toks laikas, kai kairiosios ar bent save tokiomis laikančios politinės jėgos buvo tokios fragmentuotos: socialdemokratinėmis spalvomis persidažiusi buvusi LDDP, tapusi LSDP, LSDP ir LDDP susijungimui nepritarusi LSDS, o dabar ir Naująja kaire save įvardijusi intelektualų grupė. Pagaliau vien tik pačioje LSDP didėjanti takoskyra tarp kelių grupių jau beveik rimtai įvardijama kaip dvi partijos vienoje - "Barboros" grupė (A.Brazausko ir Co) ir "Basanavičiaus" (A.Paleckio).

O politinei Lietuvos kairei Gegužės 1-oji - svarbi sukaktis: prieš 111 metų Stepono Kairio ir jo bendražygių buvo įkurta Lietuvos socialdemokratų partija.

Tačiau esminės problemos valstybės gyvenime lieka: didėjantis skurdo lygis, patologiška socialinė nelygybė, viešojo sektoriaus nuskurdinimas ir dėl viso to kilusi emigracija.

Paradoksalu, kad dabar jau visos išvardytos kairiosios jėgos naudoja ir panašią retoriką, nors dar vos prieš keletą metų, prieš 2004-ųjų Seimo rinkimus apie tokią socialinio teisingumo priemonę kaip progresiniai mokesčiai programiniu lygmeniu kalbėjo bene vienintelė LSDS.

Šiandien apie tai kalbama vis dažniau ir randasi vis daugiau kalbančiųjų. Iš visų kalbėjimų ir vienokių ar kitokių judesių peršasi išvada, kad socialinio teisingumo idėjų plotmėje kardinaliai skiriasi politinė teorija nuo praktikos. Paradoksalu, kad tie, kurie savo rankose 17 metų daugiau ar mažiau turėjo valdžios svertus ar bent politinę įtaką (pirmiausia turiu minty dabartinę A.Brazausko vadovaujamą LSDP), apsiribojo tik retorika, gal naiviai manydami, jog vien gražiu kalbėjimu galima išlaikyti elektoratą (A.Paulausko partijos, Darbo partijos gimimo faktai tik patvirtina tokio manymo naivumą). Tačiau elektoratas balsavo kojomis...

Kol kas lieka neaišku, ir į kokią politinę socialinę praktiką išsirutulios premjero Gedimino Kirkilo retorika apie socialdemokratų atsinaujinimą. Aišku viena: tokia retorika, kaip Dariaus Kuolio vedamoje radijo laidoje dėstė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, neva socialdemokratinė politika pasireiškianti už įsigytą kompiuterį grąžinamais mokesčiais, mažai kas betiki. O tokiais teiginiais kaip "nuolat didinamos pensijos", "keliami atlyginimai" vargu ar tiki ir pati I.Šiaulienė. Veikiausiai tai sakoma iš inercijos, vien todėl, kad ką nors reikia radijo eteryje pasakyti, kad ir akivaizdžią nesąmonę.

Tačiau politinė praktika realybėje kiek kitokia. Štai socialdemokratė švietimo ir mokslo ministrė (ir viena iš Seimo milijonierių) net nebesivargina susikurti naujesnės retorikos bendraudama su mokytojais, atstovaujančiais bene labiausiai nuskurdintai viešojo sektoriaus sričiai. Ką jau kalbėti apie politinę praktiką. Ar buvo priimti nors kiek radikalesni sprendimai dėl švietimo padėties gerinimo nuo mokytojų piketo vasario 21 d. prie Švietimo ir mokslo ministerijos? Kas jau kas, bet viešasis sektorius turėtų būti prioritetinis socialdemokratų rūpestis. "Būkim biedni, bet teisingi": 17 metų socialdemokratiškiausią politiką viešojo sektoriaus atžvilgiu vykdė tuometinio konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė.

Dabar tarsi jau atėjo laikas, kai iki kitų Seimo rinkimų gavusios valdžios svertus partijos turės galimybę realia politine socialine praktika įrodyti rinkėjams savo sąžiningumą. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad to rinkėjams dar teks gerokai palaukti (jei apskritai sulauks). Jei Seimas niekaip neranda politinės valios išspręsti liustracijos ir su tuo susijusį VSD vadovo klausimą, jei praėjus 17 metų vėl matome "prichvatizacijos" procesą ne bet kur, o po VSD sparneliu, tai apie kokią politinę socialinę praktiką galime apskritai kalbėti!

...Šiandien gegužės 8-oji - visai Europai svarbi Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pergalės prieš fašizmą diena. Baltijos šalims ši data dar bemaž penkiems dešimtmečiams sugrąžino sovietinės Rusijos okupaciją. Šią datą, tik viena diena vėliau, trankiai minėdavo Sovietų Sąjunga, mini ją ir šiandienos Rusija. Paradoksalu, kad Rusija, šiame kare su fašizmu paaukojusi daugybę milijonų savo piliečių, šiandien pati krypsta į fašistuojančios politikos vėžes, tuo pat metu girtiems rusakalbiams jaunuoliams Talino gatvėse skanduojant "fašizm ne proidiot"...

... o taip norėjosi brangiausią Motinos dieną švęsti kuo toliau nuo visų šių įvykių ir peripetijų verpeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"