TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gėjų eitynės

2013 02 04 5:49

Lietuva darosi pakantesnė, Lietuvos pareigūnai pradeda geriau įsisąmoninti pareigą ginti pagrindines visų savo piliečių teises. Tai rodo reakcija į Lietuvos gėjų lygos (LGL) planus organizuoti "Eitynes už lygybę" Vilniuje liepos 27-ają.

Leidimas bus suteiktas, nors dar ginčijamasi, kur vyks eitynės. Savivaldybė siūlo jas rengti dešiniajame Neries krante - Upės gatvėje, nors LGL norėtų žygiuoti Gedimino prospektu. LGL dar nenusprendė, ar sutikti su savivaldybės siūlymu, ar kreiptis į teismą.

2010-aisiais padėtis buvo kitokia, nuotaikos buvo labiau įkaitusios, pareigūnų laikysena baikšti, kartais net gėdinga. Artėjant eitynėms, Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė laikinai sustabdyti miesto savivaldybės išduotą leidimą rengti gėjų eitynes, ir tai darė Generalinės prokuratūros prašymu. Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas aiškino, jog reikia sustabdyti eitynes ne dėl to, kad žygiuos seksualinės mažumos, o dėl to, jog bus sunku apsaugoti dalyvius nuo priešiškai nusiteikusių žmonių. Esą skustagalviai gali rengti išpuolius prieš eitynių dalyvius.

Prokuroro mąstysena buvo tiesiog stulbinanti. Užuot ėmęsis reikalingų priemonių potencialiam nusikaltimui užkirsti kelią, jis siūlė suvaržyti potencialių aukų teises. Normalioje teisinėje valstybėje taip neveikia ir negalvoja teisėsauga. Neįsivaizduojama, kad jei kurioje nors miesto dalyje siautėtų chuliganai, policija uždraustų žmonėms išeiti iš namų. Normaliomis aplinkybėmis policija sustiprintų savo pajėgas ir sulaikytų nusikaltusius chuliganus. Skustagalviams ketinant vartoti smurtą prieš eitynių dalyvius, prokuroras turėjo pranešti, kad sustiprintos policijos pajėgos laiduos eitynių saugumą, o visi įstatymų pažeidėjai bus sulaikomi ir griežtai baudžiami.

Vilniaus savivaldybė šįkart elgiasi protingiau. Nėra jokių kalbų apie draudimą, nors organizatoriai raginami rengti eitynes kitoje Nemuno pusėje arba organizuoti kitokios rūšies renginį Lukiškių aikštėje. Esą, vykstant eitynėms Gedimino prospektu, negalėtų veikti ten esančios parduotuvės ir kavinės, turėtų būti stabdomas viešojo transporto eismas. Sunkiau ir užtikrinti eitynių dalyvių saugumą dėl ten esančių daugiaaukščių pastatų, pro kurių langus galimos įvairios provokacijos.

Savivaldybės argumentai nėra visiškai iš piršto laužti, bet reikia juos atmesti. Gedimino prospekte dažnai vyksta renginiai, dėl kurių ne tik kelioms valandoms, bet ir ištisoms dienoms sustabdomas viešasis transportas. Nukenčia parduotuvės ir kavinės, bet jų finansiniai nuostoliai nelaikomi priežastimi drausti turgus, muges ir kitus panašius renginius. Lietuvos valdžia ir policija nėra impotentai, nepajėgūs apsaugoti kilometro ar pusės kilometro ilgio miesto ruožo, iš anksto žinodami, kad gali būti provokacijų. Policija geba užtikrinti tvarką sostinėje.

Lietuvos Konstitucija užtikrina minties, sąžinės ir susirinkimo laisvę pabrėždama, kad visi asmenys yra lygūs ir kad negalima "tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" varžyti esminių teisių. Teisės ir laisvės yra gerbiamos tada, kai galima jas viešai reikšti. Per ilgas kovas už religijos laisvę nebuvo siekiama užtikrinti, kad tikintieji galėtų melstis už uždarų durų ir nuleistų užuolaidų. Ta "teisė" nebuvo varžoma. Kova už religijos laisvę buvo kova už teisę viešai reikšti savo įsitikinimus, eiti į savo bažnyčias, rengti procesijas, priminti kaimynams, kad tarp jų gyvena kitaip tikintys ir kad jie turi su tuo susitaikyti. Komunistų okupacijos metais nebuvo religijos laisvės, nes Bažnyčia buvo išvaryta iš viešojo gyvenimo, atviras tikėjimo išpažinimas buvo baudžiamas, žmonės buvo verčiami slapta tuoktis bei vaikus krikštyti. Gėjai ir kitos mažumos turi teisę savo šalies piliečiams viešai priminti, jog tarp jų gyvena kitaip besielgiantieji ir kitaip galvojantieji, o valdžia turi pareigą užtikrinti, kad visų mažumų teisės būtų lygiai gerbiamos.

Lygybė yra lygybė. Jei vieniems leidžiama rengti eitynes Gedimino prospekte, reikia leisti ir kitiems. Jei Gedimino prospektu gali žygiuoti profsąjungos, politinės partijos, krepšinio sirgaliai, Drąsiaus Kedžio šalininkai ir kiti, tą pačią teisę turi homoseksualai. Negalima šios teisės suteikti vieniems, o drausti kitiems.

Būtų galima apskritai drausti eitynes miesto centre ir visas jas perkelti į Upės gatvę kitoje Neries pusėje. Jei galiotų tokia tvarka (o ji dabar negalioja), LGL negalėtų skųstis, kad jų organizacija diskriminuojama, kad su ja elgiamasi kitaip. Dėl diskriminavimo negalėtų skųstis, jei jų eitynės būtų išgrūstos į Rudausių Sodų 5-ąją gatvę, jei visos kitos organizacijos būtų verčiamos tik ten rengti demonstracijas ir eitynes. Sąjūdžio laikais okupacinė valdžia leisdavo Antano Terlecko vadovaujamai Lietuvos laisvės lygai rengti savo mitingus Kalnų parke, taigi nuošalioje vietoje, tuo užtikrindama, kad nebūtų praeivių, kurie išgirstų valdžiai nemalonių minčių. Tačiau gyvename nebe komunistų laikais.

Minties ir susirinkimo laisvė reiškia, kad žmonės turi teisę išsakyti savo mintis ten, kur jie bus matomi ir girdimi. Demonstracijos ir mitingai paprastai vyksta prie Seimo, prie Vyriausybės rūmų, prie prezidentūros. Eitynės rengiamos miesto centre, pagrindinėmis gatvėmis, nes siekiama atkreipti žmonių, valdžios ir žiniasklaidos dėmesį. LGL turėtų atmesti savivaldybės siūlymą ir reikalauti, kad eitynės vyktų Gedimino prospektu. O Vilniaus savivaldybė kartu su Vyriausybe turėtų paskelbti taisykles, kurios galiotų visoms demonstracijas ir eitynes rengiančioms grupėms.

Yra išskirtinių atvejų, kai saugumo sumetimais galima riboti susirinkimo laisvę, neduoti leidimo rengti demonstracijos miesto centre. Pvz., tai buvo daroma prieš 15-20 metų, kai vykdavo Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo suvažiavimai, į kuriuos atkeliaudavo tūkstančiai smurtauti pasiryžusių radikalų ir anarchistų. Tačiau tokio pavojaus Vilniuje nėra, tad nėra pateisinami jokie dirbtiniai apribojimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"