TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Geopolitinio lūžio metas Ukrainoje

2013 09 24 6:00

Tuo metu, kai visa Lietuva prilipusi prie televizorių ekranų stebėjo, kaip nelengvai kelią į finalą Slovėnijoje skinasi mūsų krepšininkai, o politikos ir verslo pasaulis įdėmiai sekė rinkimus įtakingiausioje Europos valstybėje Vokietijoje, rimti dalykai vyko ir Ukrainoje. Ateityje tai gal bus pavadinta Ukrainos geopolitinio lūžio metu.

Mūsų valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę viešėjusi Kryme, matė kelias pastarąsias savaites Ukrainoje vykstančių geopolitinių diskusijų rezultatą. O jos yra tokios intensyvios, kokių šalis neregėjo nuo 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos laikų.

Dabar net paprasti žmonės čia kalba ne tiek apie kylančias kainas ar vis didesne katastrofa virstančius duobėtus kelius, kurie labai apsunkina susisiekimą tarp miestų ir miestelių, kiek apie tai, kodėl Ukrainai reikia suartėti su Europos Sąjunga (ES). Aišku, panašios diskusijos vyksta ir tarp šalies politikų, politologų, politikos apžvalgininkų, verslo pasaulio atstovų.

Ukrainoje vis labiau ima vyrauti nuomonė, kad visų pirma reikia artėti prie ES. Ir jokių zigzagų. Lapkričio mėnesį Vilniuje Ukrainai būtina pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, o tik vėliau žiūrėti, kokius santykius galima palaikyti su Maskva ir jos stumiama Muitų sąjunga. Tiesa, Ukrainos politikų požiūris į neišvengiamą suartėjimą su ES skiriasi. Jaltoje vykusiame politikos ir verslo forume, į kurį buvo pakviesta ir mūsų šalies vadovė, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius įvardijo tai kaip pasirinkimą iš dviejų monstrų: ES ir Rusijos. Sakyčiau, matydamas šį galvosūkį tarsi važiavimą tarp dviejų duobių ir žiūrėdamas, į kurią patekti būtų mažiau grėsminga. Proeuropietiška opozicija suartėjimą su ES vertina kaip šalies geopolitinį pasirinkimą.

Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje be didesnių trikdžių jau pajudėjo įstatymo projektai, kuriuos reikia priimti, kad būtų galima pasirašyti Asociacijos sutartį. Praėjusią savaitę šalies vyriausybė pritarė sutarties projektui. Įdomu tai, kad geopolitiniai pokyčiai Ukrainoje vyksta tokiu metu, kai jai vadovauja tradiciškai prorusiška laikoma Regionų partija.

Būtent šis politikos arba, tiksliau pasakius, politikos-verslo elitas, nes Regionų partijos branduolį sudaro verslo magnatai, dabar rengiasi likti kurčias Rusijos politikų reikalavimams, gąsdinimams ir pasisukti veidu į Vakarus. Lietuvoje taip pat svarbiausią žingsnį Vakarų link žengė, kelią į NATO nutiesė buvusios komunistų partijos lyderis, valstybės vadovu tapęs Algirdas Brazauskas. Tai jis pateikė paraišką dėl stojimo į NATO, aišku, jausdamas didžiulį dešiniosios opozicijos spaudimą.

V.Janukovyčius, ypač jo vadovaujamos Regionų partijos elitas, kryptį ES link pasirinko irgi ne visai savo valia. Pati Rusija, šį rugpjūtį įvesdama vienos savaitės ekonomines sankcijas Ukrainai, taip nuteikė prieš save šios šalies žmones, kad dabartiniai Ukrainos vadovai negali į tai nereaguoti.

Likus kelioms savaitėms iki Jaltos forumo ir jau įvykus keliems Aukščiausiosios Rados posėdžiams, V.Janukovyčius pasikvietė Regionų partijos frakciją ir tvirtai pasakė: "Pasirinkimą padarėme - be jokių alternatyvų einame į ES. Jeigu kam nors tai nepatinka, galite pakilti ir išeiti." Kad būtų tvirčiau, dar pridūrė, esą durys yra štai ten. Niekas iš Regionų frakcijos narių neišėjo, nors prieš tai murmančiųjų ir besispyriojančiųjų buvo.

Per šį susitikimą V.Janukovyčius dar apkaltino Rusiją nedora politika Ukrainos atžvilgiu, įsipareigojimų nevykdymu, ypač dujų kainų politikoje, siekiu prispausti ir pažeminti Ukrainą. Taip pat pabrėžė, kad tokiu elgesiu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įžeidžia ne jį, V.Janukovyčių, kaip šalies vadovą, o Ukrainos valstybę. Ir pridūrė, jog kas rytą meldžiasi, prašo Dievo stiprybės bendraujant su tokiu strateginiu partneriu.

Iš šių žodžių tapo aišku, kad suartėjimo su ES politika gali virsti ir V.Janukovyčiaus vidaus politika, siekiant 2015 metais antrą kartą būti perrinktam prezidentu. O tai reiškia, kad jis, ko gero, bandys pateikti save kaip žmogų, nutiesusį Ukrainai kelią į Europą. Opozicija supranta, jog V.Janukovyčiaus sprendimas gali išmušti jai iš po kojų politinį pagrindą, tačiau turi palaikyti šią politiką, nes toks yra jos požiūris į geopolitinį šalies pasirinkimą. Šiomis savaitėmis ryškėja ir toks pat Ukrainos žmonių pasirinkimas, nors prieš mėnesį apie tai buvo galima tik pasvajoti.

Tiesa, šiame kelyje dar lieka buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimas. Manoma, jį vienokiu ar kitokiu būdu pavyks išspręsti po Vokietijos rinkimų, vykusių savaitgalį. Ir juos laimėjusi įtakingiausia Europos politikė Angela Merkel galės tarti žodį.

Tačiau svarbiausia jau įvyko - Ukraina, nepraėjus nė 10 metų po Oranžinės revoliucijos, vėl atsisuka į ES. Jeigu viskas bus gerai, viršūnių susitikimas Vilniuje šį geopolitinį pasirinkimą galės patvirtinti. Bet pokyčiai Ukrainos žmonių sąmonėje jau vyksta šiomis savaitėmis ir dienomis, kai šaliai vadovauja V.Janukovyčius. Tai naujiena, kuri Oranžinės revoliucijos lyderius labai šokiruoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"