TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Geras žodis litui

2015 01 06 6:00

Paskutinėmis gruodžio dienomis spėjau padaryti tai, ką, manau, padarė daug tautiečių, - perbėgau kelias parduotuves ir kasininkės iškeitė man litų banknotus taip, kad turėčiau visų nominalų - nuo 10 iki 500. Iš senesnių laikų turiu pasilikęs 1 ir 2 litų banknotus, trūkstamą 5 litų banknotą gal kaip nors įsigysiu iš kolekcininkų. 

Jei nepavyks, vis tiek turėsiu beveik visų nominalų litus ir galėsiu juos parodyti anūkams ir dar jaunesnėms kartoms. Parodyti litus kaip istorinę relikviją. Labai viliuosi, kad mums nereikės grįžti prie savo pinigų, nes tokia galimybė reikštų euro, kaip bendros valiutos, žlugimą.

Atsisveikinti su litais nėra lengva, ir čia susipynę tiek emociniai, tiek racionalūs argumentai. Racionalus argumentas, kad pinigai yra tik mainų ekvivalentas, kurį pasitelkus žmonėms yra lengviau apsikeisti savo darbo rezultatais, turi oponentą - žmonių emocinį ryšį su šiais pinigais. Jei valiuta būtų pasaulinė, galiojanti visose šalyse, emocinis ryšys su ja būtų vienoks, tačiau kai valiuta yra nacionalinė, susijusi su žmogaus tapatybe, pilietybe ir pilietiškumu, emocinis ryšys yra visai kitoks. Per visą mano vaikystę ir jaunystę bolševikų okupuotoje Lietuvoje kalbos apie litus buvo neatsiejamos nuo kalbų apie mūsų sunaikintą valstybę. Litai buvo sudėtinė mūsų valstybingumo ilgesio dalis.

Visi, kurie jau buvo pakankamai suaugę praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje, turi gerai prisiminti 1993 metų birželio 25 dieną, kai mūsų piniginėse pasirodė savi pinigai - litai. Dabar, kai nuo tų dienų mus skiria gana ilgas laiko tarpas, reikėtų pasidžiaugti, kad tuometis mūsų politinis elitas palyginti greitai įveikė pereinamąjį laikotarpį nuo vienų pinigų iki kitų. Sovietiniai rubliai ėmė sparčiai nuvertėti 1991 metų pradžioje, tad valiutos transformacija truko tik gerus dvejus metus, kai rublius iš pradžių papildė, o paskui visiškai pakeitė laikinoji valiuta - talonai.

Puikiai atsimenu, kad tų laikinųjų pinigų, vaizduojančių įvairius žvėris, laikais mano, kaip universiteto dėstytojo, mėnesio atlyginimas buvo 6 tūkst. talonų, o mano jaunystės draugai, kurie tuo metu vertėsi prekyba su Rusija, nešiodavosi savo piniginėse ir po milijoną talonų. Įdomu tai, kad tik maža "taloninių" milijonierių dalis tapo rimtais verslininkais ir dabar važinėja "Audi A8" automobiliais. Dauguma tokiais verslininkais netapo ir net sunkiai dabar verčiasi. Tai liudija, kad verslumas yra Dievo dovana ir kad ją turinčius žmones turime gerbti ir stengtis jiems padėti, nes būtent jie, o ne pašalpų iš valdžios laukiantieji lemia mūsų tautos ir valstybės ateitį.

Įvedus litą prasidėjo diskusija, susieti jį su doleriu ar ne. Argumentų turėjo abi diskusijos šalys, tačiau labiausiai įsiminė priešininkų argumentas, kad tuo metu savo valiutą su doleriu buvo susiejusios gal tik trys pasaulio valstybės. Vėl reikia padėkoti mūsų tuomečiam politiniam elitui, kad priėmė sprendimą vis dėlto susieti. Tai suteikė litui stabilumo ir užtikrino mūsų piliečių pasitikėjimą. Kaip tada vaizdingai sakė šio varianto šalininkai, jei turite piniginėje litą, tai turite ketvirtį dolerio.

Kai Europos Sąjungoje (ES) pasirodė euras, mūsų valdžia vėl pasielgė teisingai - atsiejo litą nuo dolerio ir susiejo jį su euru. Nors vargu ar buvo galima elgtis kitaip - juk jau buvome pareiškę norą stoti į ES ir NATO. Dar vienas pagiriamasis žodis mūsų valdžiai už tai, kad ji niekada nebandė lito atsieti - nei nuo dolerio, nei nuo euro. Tiesa, 2009 metais, kai tuometė valdžia karpė atlyginimus ir pensijas, pasigirdo kalbų apie lito devalvavimą. Matyt, ir aukštosios valdžios kabinetuose tuomet vyko diskusijos, atsieti litą nuo euro ar ne. Tai nereiškia, kad litas tada nebuvo devalvuojamas. Tiesiog valdžia pasirinko kitą devalvavimo būdą - per sumažintas gyventojų pajamas ir išaugusias kainas, tačiau nebuvo pažeistas psichologinis lito stabilumas. Nepamirškime, kad žmonių emocinė būsena yra svarbus ir ekonomikos, ir politikos procesų veiksnys. Lūkesčiai ir nusivylimas, stabilumo ar nestabilumo jausmai ekonomiką ir politiką lemia daug labiau, nei galime įsivaizduoti, tačiau problema ta, kad žmonių emocijas nėra lengva pamatuoti ir tuo labiau - prognozuoti.

Visa lito istorija - ir prieškarinė, ir dviejų pastarųjų dešimtmečių - rodo, kad mūsų nacionalinė valiuta mums puikiai tarnavo ir galėjo dar ilgai tarnauti. Tačiau jau turėjome visi įsitikinti, kad likti neutralūs, prie nieko neprisijungę tiesiog negalime. Jei neįsiliesime į ES, mus prisijungs Rusija, kuri kaip imperija akivaizdžiai žlunga, tačiau šis žlugimas gali dar ilgai trukti, o prieš agoniją imperinės ambicijos gali dar labiau sustiprėti. Jei pasirinkome ES, turime priimti ir jos taisykles. Bendra valiuta - viena tokių taisyklių. Britai ar lenkai su euru gali neskubėti, nes jie yra dideli ekonomiškai.

Tačiau tapę euro zonos nariais negalime nematyti, kad ji turi savų problemų. Todėl nelinksma klausytis, pavyzdžiui, mūsų finansų ministro entuziastingų kalbų, primenančių sovietinių laikų partinio funkcionieriaus kalbas. Iš valdžios atstovų norėčiau išgirsti ne entuziazmą, ne visuotinį džiaugsmą, o paprasčiausią analizę - kokie euro pliusai, kokie minusai, ką valdžia pajėgi daryti, kad sumažintų minusų poveikį? Jau vien pagalvojus apie Graikijoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus, kyla daug klausimų, kaip jie atsilieps mūsų finansams. Juk mes dabar vienoje valtyje.

Tikrai sunku atsisveikinti su litais. Jaunimui gal lengviau, bet vyresniems žmonėms tai - atsisveikinimas ir su nemaža asmeninio gyvenimo dalimi. Kartu tai atsisveikinimas su tam tikru mūsų pilietiškumo suvokimu. Ant litų vaizduojami žymiausi mūsų tautos ir valstybės žmonės, o pažiūrėkite, kas vaizduojama ant eurų banknotų - tiltai, arkos, vitražai.

Mums belieka tik linkėti, kad eurui sektųsi taip, kaip sekėsi mūsų litui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"