TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gerojo sąrašo belaukiant

2012 08 07 6:14

Aiškėja aplinkybės, kaip manipuliuota žinomų visuomenėje asmenų pavardėmis kuriant Dariaus Kuolio "Lietuvos sąrašą". Ir, kaip "demokratiškai" buvo išrinktas pats šio politinio darinio pirmininkas.

Interneto erdvėje jau cirkuliuoja maestro Sauliaus Sondeckio interviu, iš kurio aiškėja, kad ne tik jis pats, bet ir režisieriai Jonas Vaitkus ir Eimuntas Nekrošius buvo pakviesti tapti rėmėjais gražios idėjos kuriant sąrašą, kuriame susitelktų visuomenėje žinomi asmenys ir vieningai pasitarę iškeltų geriausius kandidatus į Seimą. O viskas baigėsi raginimais be jokio viešo oficialaus suvažiavimo elektroninėje erdvėje išrinkti iš vieno kandidato partijos pirmininką. Tą patį D.Kuolį.

Idėja, gimusi judėjimo "Už teisingumą" gelmėse, iš tikrųjų galėjo būti vienijanti visus geros valios žmones, jeigu ji būtų tinkamai įgyvendinta. Dabar ji yra diskredituota. Iš jos šaiposi ir ploja katučių net korumpuotų Seimo partijų atstovai. Jeigu teisinga yra versija, kad sistemą gina ir kai kurios specialiosios tarnybos, ir jos turėtų būti dėkingos D.Kuoliui, kuris, pasiskelbęs įgyvendinančiu "Lietuvos sąrašo" idėją, po to Seimo rinkimams pajėgė pasiūlyti vos du asmenis: vieną iš Šiaulių, kitą - iš Panevėžio. Tuos pačius, kurie ir taip sukosi visuomeniniame gyvenime. Ir viskas? Mauras savo darbą atliko? Juk sistema norėjo, kad šiuose rinkimuose alternatyvaus sąrašo nebūtų.

Be to, per pastaruosius keletą mėnesių buvo stipriai diskredituotas ir pats visuomeninis judėjimas "Už teisingumą". Prasidėjęs pakiliai, kaip paieška visuomeninio instrumento siekiant sustabdyti aukščiausiojo lygio politinės ir teisinės valdžios korupciją bei savivalę, jis išgąsdino valdžios sistemos atstovus. Šie ėmėsi net teisinio persekiojimo priemonių prieš mitingų organizatorius. Bet nuo gegužės mėnesio šis judėjimas, visų pirma vėl D.Kuolio iniciatyva, nepaisant didžios dalies kitų judėjimo iniciatyvinės grupės narių nepritarimo, buvo mestas į violetinių vėliavų jūrą, ir visa tai atsispindėjo viešojoje erdvėje.

Dabar D.Kuolys tvirtina, kad jo pastangos kuriant savo sąrašą - tai galimybė įsitraukti ir tiems, kurie skirtingai vertina Garliavos istoriją, bet tada jo vaidmuo buvo labai vienareikšmis. Iki šiol visi kiti turime aiškinti, kad nebuvome Neringos Venckienės ar juo labiau Drąsiaus Kedžio rėmėjai, nes šioje istorijoje yra labai daug visiems nežinomų dėmių.

Tikiuosi, kad visuomenininkai, įvertinę šiuos D.Kuolio viražus, kurie tęsiasi iki šiol, laikysis nuo jo per patrankos šūvį. Ir nesutiks, kad, nepaisant gražios iškalbos, jis būtų tas demokratijos vertinimo matas. Po S.Sondeckio laiško tampa nebeaišku, kas yra tie "mes", kieno vardu kalba D.Kuolys.

Nelengva bus visuomenininkams, kurie įdėjo daug pastangų ir energijos, po šių smūgių nepalūžti ir tęsti pradėtus darbus. Vieni bandys iš gabalėlių kurti vėl visuomeninį gyvenimą, kiti galbūt dabar matys daugiau prasmės eiti į politiką. Juo labiau regėdami tuos pasitenkinimo ir pasitikėjimo kupinus Seimo partijų atstovų veidus.

Prieš keletą savaičių dalyvaudamas televizijos laidoje "Teisė žinoti" mačiau, kaip vieningai ir valdančiųjų partijų, ir opozicijos atstovai gina vienas kitą, vos tik kyla iššūkis jų privilegijuotai pozicijai. Savo sąrašus jie sudarė, bet ten permainų nėra. Jie ir taip tikisi būti išrinkti, nors šių partijų pirmuosiuose dešimtukuose, net ir partijų, kurios kalba apie teisingumą, ir toliau puikuojasi asmenys, žinantys šešėlinio verslo, kontrabandos kelius, turintys reikalų su teisėsauga. Ir dar keletas "razinų" dėl populiarumo: dainininkų, sportininkų.

O kokio sąrašo norėtų Lietuvos žmonės? Ta tylinti dauguma, kuri ateina į rinkimus tik vykdydama savo pilietinę pareigą, arba visai į juos neina, nes niekuo netiki. Pagaliau ta emigruojanti Lietuva. Pagal Rinkimų įstatymą pusė Seimo vis tiek išrenkama pagal sąrašus, o ne apygardose.

Pabandykime kalbėti ne apie pavienius asmenis ar partijas, bet apie principus. Gerajame sąraše, kurio žmonės Lietuvoje laukia tarsi Godo, visų pirma, matyt, turėtų būti kompetentingi ir padorūs žmonės. Didžiausias išbandymas kiekvienam - tai išbandymas valdžia ir pinigais. Jį atlaikę ir, nepaisydami visų šmeižto kampanijų, apgynę savo garbę bei vardą, nepasipelniusieji iš valdžios, ir galėtų būti laikomi tokiais asmenimis. Tačiau ar jie eis į rinkimus? Kartą pakliuvęs į politikos mėsmalę, toks žmogus dažnai nenori į tą pusę daugiau net žiūrėti.

Padorių žmonių yra daug ir tarp nebuvusiųjų valdžioje ar politikoje, bet jie dar nėra perėję ir to išbandymo, kuris ne vieną žmogų pakeičia.

Būtų idealu, jeigu tame Gerajame sąraše nebūtų asmenų iš sovietinės ar kurios nors vėlesnės nomenklatūros ir pasinaudojusiųjų valdžios privilegijomis. Vieną kartą tai padaręs vargu ar kitą kartą tam atsispirs. Ypač ydinga sistema pagarsėjo LDDP valdžia, vėliau šį požiūrį į privilegijas ir valstybės pinigus perėmė ir jaunos generacijos politikai, ypač atėję iš verslo. Tai nereiškia, kad tarp jų nėra idealistų, besirūpinančių valstybe, bet dažniausiai, jeigu verslo žmonės yra sąrašo pirmosiose pozicijose, jie yra šių partijų finansinės gyslos.

Nomenklatūriniai politikai yra ir tie, kurie pritampa prie visų valdžių, keičia partijas, įsitikinimus, priklausomai nuo to, kokia iš jų yra valdžioje arba kokia ten gali patekti. Šiuo požiūriu asmenys, užsiimantys politika ne vienus metus, dalyvaujantys partijose iš įsitikinimų, nors ir nebūdami Seime ar savivaldybėse, atrodo idealistai. Jie atsispyrė pagundai būti įtraukti į Seime, savivaldybėse esančių partijų sąrašus arba iš jų pasitraukė, todėl iki šiol dažnai yra didžiosios politikos šalikelėje. Kaip, beje, ir Sąjūdžio pirmeiviai, sąjūdininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai, nors ne vienas pripažįsta, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos parlamentas buvo padoriausias, o Sąjūdžio laikų vertybių nuostatų pasigendame šių dienų politikoje. Tačiau labai neskaniai atrodo, kai apie nebaigtą Sąjūdžio kelią prabyla tie, kurie būdami valdžioje jį ir sužlugdė.

Kiekvienai partijai yra svarbi ir programa, apie kurią taip pat reikėtų kalbėti, bet čia pasiūliau įvardyti Gerojo partijos sąrašo kūrimo principus. Tam, kad žvelgdami į juos žmonės galėtų suvokti, kuri partija pajėgi pateikti tikrą alternatyvą supuvusiai politinei sistemai, ir kiekvienas svarstytų, kaip prie tos alternatyvos kūrimo galima prisidėti. Net ir tuomet, jei pirminė Gerojo sąrašo idėja liko tik graži vizija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"