TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Geros širdies – greitos kojos

2014 09 20 6:00

Jau senovės romėnai turėjo patarlę: Bis dat, qui cito dat (Dvigubai duoda, kas greit duoda). Šv. Paulius, nujausdamas artėjančią kankinio mirtį, rašo mylimam savo mokiniui, vyskupui Timotiejui: „Visas (Šventasis) Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.“ (2Tim 3,16-17) Šaunūs sovietiniai pionieriai į pasveikinimą „kovai už tokius ir tokius siekius“ smagiai atsakydavo: Vsiegda gotov (Visada pasirengęs). O kokia mano parengtis, kam nukreipta?

Turbūt esame pastebėję, kad labiau pavargstame atidėliodami kokį nemėgstamą darbą, negu jį darydami. „Sūnau, gal sukastum daržą bulvėms sodinti?“ - „Gerai, mama, ryt popiet.“ Atėjus tai rytojaus popietei sūnus tiesiog bus „labai pavargęs“ ar kur nors patyliukais numizgęs...

Turbūt nesišukuoji plaukų šokdamas į upę gelbėti skęstančiojo.

Mūsų atidėliojimai „ryt popiet“, „kitą savaitę“, „po atostogų“ gresia tapti „ant šventos niekados“. Bet ką man daryti, jeigu iš prigimties esu lėtūnas ir mano sparta nedaug smagesnė nei apatinio girnų akmens? Tada ateina į pagalbą kita patarlė - „Geriau vėliau negu niekada“.

Mokydamas savo klausytojus gyvenimo meno, Jėzus Kristus dažnai sakydavo iškalbingus palyginimus. Štai vienas Jo pokalbis su aukštaisiais kunigais ir tautos seniūnais, užrašytas Evangelijos pagal Matą 21 skyriuje nuo 28 iki 31 eilutės.

„Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį sakydamas: "Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne." Šis atsakė: "Nenoriu", bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: "Einu, viešpatie", bet nenuėjo. Katras iš jų įvykdė tėvo valią? Jie atsakė: „Pirmasis.“ Tuomet Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. Ne Jonas (Krikštytojas) atėjo pas jus teisybės keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.“

Mus stebina sūnaus kreipimasis į tėvą: „viešpatie“. Kaip pavadinsi, nepagadinsi, bet viešumoje įvairiais amžiais kreipinys į tėvus galėdavo būti oficialus. Pats Jėzus Kanos vestuvėse ir nuo kryžiaus į Motiną kreipėsi: „Moterie (Ponia).“ XVI amžiaus pabaigoje Aloyzas Gonzaga, markizo sūnus, jėzuitų klierikas (tuomet be 5 minučių šventasis), paguodos laiške motinai vadina ją Praeclarissima Domina - „Šviesiausioji Ponia“. Beje, mūsų svarstomame palyginime savo tėvą „viešpačiu“ pavadino neklusnusis sūnus... Todėl pats Jėzus kitąsyk įspėja: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: "Viešpatie, Viešpatie!", įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.“ (Mt 7,21)

Spartos kojoms, mitrumo rankoms įkvepia gera širdis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"