TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gerosios Naujienos šaltiniai

2014 01 18 6:00

Kada tik – dažniau ar rečiau – patenkame į bažnytines pamaldas, visada išgirstame kvietimą: „Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą (arba pagal Morkų, Luką, Joną)“. Ką reiškia šis angeliškai skambantis graikiškas žodis? Angelos, angelo, angelion – pasiuntinys, pranešu, pranešimas - žinia - naujiena, o eu – geras, gerai. Taigi Evangelija - tai Geroji Naujiena. Kokia? Kad mūsų Kūrėjas myli savo kūrinius.

Evangelijos – itin svarbi Šventojo Rašto dalis. O kas sudaro visą Šventąjį Raštą? Krikščionys kartu su judėjais gerbia 46 (arba 39) knygas, kurių turinys susiklostęs per ilgus šimtmečius iki mūsų eros pradžios ir kurios sudaro vadinamąjį Senąjį Testamentą. Vien krikščionių gerbiamos 25 knygos, parašytos pirmajame mūsų eros šimtmetyje, – tai Naujasis Testamentas. Abu šie Testamentai kartu – Šventasis Raštas, arba Biblija, yra Knygos. Pats žodis "testamentas" čia reiškia šventą sutartį (arba sandorą) tarp Dievo ir jį tikinčios žmonijos.

Kam visa šita abrakadabra? Ogi tam, kad nesusipainiotume išgirdę šiuos reikšmingus pavadinimus. Žinias apie Jėzaus asmenį ir veiklą pirmiausia jo apaštalai ir šių mokiniai skleidė gyvu žodžiu, bet, tiesioginių liudytojų būriui retėjant, pasirūpinta jas surašyti, ir taip atsirado Naujasis Testamentas. Jo svarbiausia dalis yra anksčiau įvardytos keturios Evangelijos, pasakojančios apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokslą. Tai – gretimi keturi šaltiniai, skelbiantys Gerąją Naujieną. Kokią? Ogi kad visagalis mūsų Kūrėjas linki mums laimės ir veda mus į laimę. Pagerbdamas mūsų laisvę, jis leidžia mums priimti ar atmesti jo meilę. Šitaip mes kiekvienas esame savo laimės kalvis.

Naujojo Testamento leidiniuose pirmiausia eina Evangelija pagal Matą, paskui Evangelija pagal Morkų, tada Evangelija pagal Luką ir galiausiai Evangelija pagal Joną. Prieš Jėzui pašaukiant į dvylikos apaštalų būrį, Matas buvo muitininkas („finansų inspektorius“), Jonas – žvejys. Morkus buvo Petro ir Pauliaus palydovas apaštalavimo kelionėse (jo profesija nežinoma), o Lukas – gydytojas, visi keturi – mąstantys ir raštingi.

Morkaus Evangelijoje daugiausia dėmesio skiriama Jėzaus stebuklams. Mato Evangelijoje pabrėžiamas Senojo Testamento pranašysčių išsipildymas Jėzaus asmenyje ir veikloje. Lukas – rimtas istorikas, panaudojęs daugelį anksčiau užrašytų duomenų. Šios trys Evangelijos parašytos praėjus apie 40-50 metų po Jėzaus mirties, kai dar buvo ne taip mažai gyvų liudytojų ir buvo galima patikrinti skelbiamus duomenis. Jauniausiasis apaštalas Jonas parašė Evangeliją keliolika metų vėliau už anuos tris ir nekartojo, kas anų užrašyta, bet papildė ir ypač giliamintiškai apmąstė Jėzaus darbus ir žodžius bei pačius šio dieviško asmens slėpinius.

Jei kas klaustų – kokia eile skaityti Evangelijas, norint nuosekliai įsijausti, patartume pradėti nuo trumpiausios – pagal Morkų, tada pagal Matą ir Luką, o prie šios pastarosios pridėti jos tęsinį – Apaštalų darbų knygą. Tada turėsime ne tik Jėzaus gyvenimo, bet ir krikščionybės plitimo I amžiuje vaizdą. Na, o Evangelija pagal Joną – giliems apmąstymams.

Užpernai sukako 50 metų nuo viso pasaulio katalikų vyskupų suvažiavimo, vadinamojo Vatikano Antrojo Susirinkimo (1962-1967 m.) pradžios. Jo priimtuose nutarimuose randame daug skatinimų gilintis į Šventąjį Raštą, ypač į Naująjį Testamentą, kad turėtume tikrą Kristaus asmens ir jo mokslo vaizdą, nespręstume pagal nuogirdas. Po šio Susirinkimo buvo praplėstas ir naujai išdėstytas Evangelijų skaitymo pamaldose planas. Evangelijų ištraukos surikiuotos pagal liturginių metų eigą. Tai adventas – apie keturias savaites prieš Kalėdas, trys savaitės Kalėdų laiko, pusseptintos savaitės – gavėnia, o nuo Velykų iki Sekminių trunka Velykų laikas, o prieš gavėnią ir po Sekminių iki advento – vadinamasis eilinis laikas, kada apmąstoma viešoji Jėzaus veikla su jos pamokomis.

Tęsdami šios apžvalgos abrakadabra, pastebėsime, jog tie patys Evangelijų skaitiniai šventadieniais nesikartoja kasmet, o grįžta kas trečius metus. Štai dabar turime vadinamuosius A metus, kuriais dažniausiai skaitoma Evangelija pagal Matą, ateinantys bus B metai su ištraukomis iš Evangelijos pagal Morkų, po to C – pagal Luką. Kada išgirsime Joną? Ogi kiekvienais metais gavėnios ir Velykų laiku.

Šis paskirstymas nėra itin griežtas. Pavyzdžiui, nors šie liturginiai metai apskritai skirti Matui, bet šį, antrąjį eilinį sekmadienį, turime skaitinį Jn 1,29-34, t. y. Evangelijos pagal Joną pirmo skyriaus nuo 29 iki 34 eilutės. (Šiuo pavyzdžiu atpažinsime ir Evangeliją pagal Matą, kurios santrumpa yra Mt, pagal Morkų – Mk bei pagal Luką – Lk).

Šiandienės ištraukos mums nereikėjo nagrinėti, nes jos tema jau buvo apsvarstyta prieš savaitę, todėl galėjome skirti dėmesį bendrai pažinčiai su Dievo žodžio lobynu bei su Gerąja Naujiena – Euangelion. Juk nemaža dalis net ir praktikuojančių krikščionių Naujojo Testamento nėra ištisai perskaitę, tenkinasi jo nuotrupomis, skaitomomis šventadieniais Mišiose. Kad bent atidžiai įsiklausytų ir įsimąstytų! Gautų puikiausių orientyrų gyvenimo klausimams spręsti ir aklai nesivadovautų vienadienėmis madingomis „išmintimis“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"