TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gerųjų ir patikliųjų medžioklė

2015 10 21 6:00

Smulkios apgavystės skatina dideles aferas. Nors man kartais ima atrodyti, kad lietuviai – ar dėl naivios širdies gerumo, ar dėl beatodairiško noro tikėti stebuklinėmis pasakomis – neretai patys prašosi būti apgauti.

Jei būtų kitaip, ar tiek daug dar visai žvalių pensininkų, sekančių visas televizijų ir net interneto portalų naujienas, lengva ranka atiduotų metų metus stiklainėlyje po lova kauptas santaupas pirmam pasisukusiam telefoniniam sukčiui? Arba lietuvaitės – dėl ko daugiau jos lėktų į glėbį kelyje pasipynusiam juodaakiui, o paskui verktų apsikabinusios, dar dažniau – negalėdamos apsikabinti – būrį labai gražių vaikų, pasakodamos visai šaliai apie sudužusias gražios meilės ir gražaus gyvenimo su užjūrio princu viltis?

Politikoje – tas pat. Regis, visus jau pykina nuo išradingiausių pažadų, regis, bet kuris, naktį po rinkimų pažadintas, pirštus lankstydamas išvardys, ką kuris pretendentas prisuokė ir kaip neištesėjo, bet ne – pralėkė ketveri metai, ir visi linksmu būriu vėl lipa ant to paties grėblio.

Pavyzdžių? Štai jums, pavyzdžiui, istorija apie tokį vaikiną (dabar jau neblogai įmitusį vyrą), vardu Artūras. Tas vaikinas, vardu Artūras, rimtai rengiasi į Seimą. Sykį, 2009-aisiais, ten jau buvo, bet po pirmo karto, kai kolegos parlamentarai nepritarė vienam iš jo garsiai išreklamuotų pažadų, treptelėjo koja ir atsisakė mandato – esą norįs dirbti, o ne tik algą gauti, ir perleido tą pačią algą jį sąraše pakeitusiai nuosavai žmonai. Dabar jis platina viešus atsišaukimus į Vilniaus Karoliniškių (ir Pilaitės) gyventojus. Šį kartą greičiausiai sumanė, kad naujuosiuose sostinės rajonuose, kurių net žmona nebelaiko Vilniumi („Aš jau bandžiau kažkada pasakyti, jog ir Viršuliškėse galima užaugti ir gyventi Žmogumi“, – parašė Artūro žmona savo paskyroje feisbuke, o paskui mikliai ištrynė), dar yra mažai pripėdavęs.

„Seime kartu su Lietuvos laisvės sąjunga/liberalais sieksiu atstovauti Karoliniškių ir Pilaitės gyventojams. Kviečiu dirbti kartu – siųskite savo idėjas, pasiūlymus, jeigu reikia – galime ir susibėgti“, – rašo Artūras savo paskyroje feisbuke. (Ar žinote, kad tuomet, kai šį socialinį tinklą užvaldė senjorai, jiems iš paskos ten sugužėjo ir visa išmanesnė politinė brolija?)

„Gal jau dabar sulauksime gerų kelių?“, „Rajonuose tikrai trūksta automobilių stovėjimo vietų (Karoliniškėse tai tikrai), dalis gyventojų privalo palikti mašinas ant pievų!“, „Pilaitėje trūksta darželio nors vieno...“, „Gal kokį viaduką į Verslo trikampį?“, „Ir Justiniškių nepamirškite“, „O kaip Šeškinė?“ Visa tai – į Artūro kvietimą sureagavusios „miesto už miesto“ brolijos įrašai.

„Padarysiu.“ „Pasidomėsiu.“ „Kuo galėčiau padėti asmeniškai?“ „Tai, kad Vilnius šiandien vadinamas europietišku miestu, yra ir mano bei mano komandos indėlis. Gal žinote kas daugiau padarė?“ (Čia reakcija į kritiką.) Tai – Artūro atsakymai.

Lietuvos Konstitucijoje, kuri vis dar yra pagrindinis įstatymas net Artūrui, nurodoma, kad Seimo nariai leidžia įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų, skiria ir atleidžia kai kuriuos valstybės pareigūnus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir nustato mokesčius, įveda tiesioginį valdymą esant reikalui. Gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, darželių klausimus, kaip sako įstatymai, sprendžia savivaldybės. Kai tuo užsiima ne savivaldybės, bet atskiri Seimo artūrai, anksčiau ar vėliau kyla didelės audros dėl prie vieno ar kito namo nusidriekusio asfaltuoto keliuko, dėl viename ar kitame užupyje priglobto namelio, dėl netylančių prašymų svarstant biudžetą atimti dalį lėšų, numatytų gynybai, ir pridėti mokyklos stogo, kultūros namų salės, klojimo teatro kosmetiniam remontui.

Artūras, priminsiu, nuo 2000-ųjų su nedidelėmis pertraukomis (kartais dėl teismų, nuteisiančių už gerus darbus, kartais – dėl papėdavimo Seime) būna – dirba – Vilniaus savivaldybėje. Jos ribose, nors tai stebina net Artūro žmoną, yra ir apygarda, kurią jis, artėjant Seimo rinkimams, prisiminė. Šiek tiek keista – nė vienas iš pasiūlymus jam teikiančių Karoliniškių (Pilaitės) rinkėjų nepaklausė: ką, Artūrai, per visą tą laiką jau padarei mūsų labui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"