Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Gitaros nužudė rokenrolą

 
2017 05 25 6:00

Diskusijos dėl pasiūlymų dar labiau riboti alkoholio vartojimą Lietuvoje įkaito iki baltumo. Nors, tiesą sakant, to net nepavadinsi diskusijomis: balsų choras negailestingai daužo valdančiuosius dėl esą nepagrįstos „draudimų politikos“.

Tie patys žurnalistai ir apžvalgininkai, dar vakar su slapta, sunkiai paaiškinama piktdžiuga trimitavę apie „prasigėrusią Lietuvą, kurioje į šulinį metami vaikai“, puolė beatodairiškai kritikuoti valdžios planus, vis nuslysdami į asmeninius politikų įžeidinėjimus.

Žinoma, užtarti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dominuojamą valdžią sunku. Ji nuolat kartoja visas įmanomas viešosios politikos formavimo klaidas ir nesirengia sustoti. Kad ir kokios veiklos, skambiai pavadintos „reforma“, imtųsi, vis tas pats – neišklausoma suinteresuotų grupių nuomonės, teikiami padriki pasiūlymai, karštligiškai metamasi į kovą su vėjo malūnais.

Šiuo atveju taip pat išmintingiau būtų buvę visų pirma pateikti plačią alkoholizmo prevencijos programą, paremtą kultūros, sporto priemonėmis, o tik paskui taikyti draudimus, ir geriausia – pamažu, analizuojant jų poveikį.

Vis dėlto kalbėkime apie esmę. Šįkart oponentai pasirodė ne geriau, priešingai, kur kas blogiau nei politikai. Gitaros prie Seimo rūmų nužudė rokenrolą, nes rokas niekada nebuvo savanaudis, nes roko prigimtis – būti jautriam, atliepti visuomenės problemas.

„Žvaigždės“ ir „žvaigždutės“, atlikėjai, kuriuos laikiau vienais protingiausių, sąmoningiausių piliečių, pasirodė esančios asmenybės, stokojančios platesnio ir atsakingo požiūrio, gyvenančios dėl savo interesų ir nesugebančios ar nenorinčios įvertinti visuomenėje vykstančių procesų.

Painioti savo interesus su visuomenės reikalais – prasčiausias scenarijus. Skambiomis frazėmis apie laisvę ir pasirinkimą pridengti būgštavimai dėl iškilusios grėsmės, kad per festivalius bus uždrausta prekiauti alkoholiu (beje, greičiausiai tie nuogąstavimai neturi pagrindo).

Jaunimo miniai skelbti, esą laisvė neatsiejama nuo alkoholio, roko muziką prilyginti teisei gerti be suvaržymų – labiau iškreiptą socialinį poelgį būtų sunku sugalvoti. Dabar atlikėjai bet kada galės pamatyti kai kuriuos iš tų asmenų, prisidedančių prie mūsų valstybės atsilikimo. Jiems tereikės pažvelgti į veidrodį.

Alkoholio vartojimo suvaržymai apskritai neturi nieko bendra su laisve. Kaip žinoma, pagal daugumą parametrų laisviausios yra Skandinavijos šalių visuomenės – būtent tos, kurioms taikomi griežčiausi svaigalų vartojimo ribojimai. Jaunimui paleistas šūkis, tapatinantis laisvę rinktis su girtavimu, yra ne kas kita kaip šiurkšti demagogija.

Nešališka akimi pažvelgus į „valstiečių“ pasiūlymus reikėtų pasakyti, jog tuos, kurie saikingai vartoja alkoholį, jie palies menkai, todėl nepatenkintųjų reakcijos negalima laikyti adekvačia. Viena žurnalistų kalbinama minėto koncerto dalyvė teigė, kad jei valdžia uždraus gerti festivaliuose ir uždarys dalį lauko kavinių, ji su šeima išvyks iš Lietuvos. Tokia yra kraupiai „atomizuota“ mūsų visuomenė – nenorima net pagalvoti apie tai, kad kartais reikia įvertinti visuomenės interesą ir atsisakyti dalelės savo patogumo.

Šis atvejis parodė, kuo serga mūsų visuomenė, – pernelyg daug žmonių rūpinasi tik savimi. Užtenka paklausyti diskusijų dėl alkoholio apribojimų, kuriose skamba vis tie patys argumentai: „MANE jie laiko alkoholiku“, „AŠ mečiau gerti be jokių Karbauskio priemonių“, „Kodėl AŠ turėsiu eiti 50 metrų nuo pliažo, kad išgerčiau bokalą alaus?“

Tačiau visuomenė MANIMI nesibaigia. Nors galima atidžiau pažvelgti net ir tiesiogiai į anksčiau pateiktus argumentus. Mielieji, apsidairykite. Ar ne per daug nelaimingų karjeros posūkių, tragiškų įvykių, net beprasmių mirčių jūsų artimiausioje aplinkoje – tarp aktorių, scenos „žvaigždžių“, žurnalistų, ir visos šios tragedijos susijusios su ta pačia problema?

Nereikia čia painioti Sąjūdžio ir kovos už laisvę. Puikiausiai prisimename, kaip negailestingai Sąjūdis kritikavo sovietų santvarką būtent dėl visuomenėje išplitusio besaikio girtavimo. Kartu bene svarbiausia jo žinia buvo tai, kad pati tauta, visuomenė prisiima atsakomybę už valstybės ateitį. Praėjo 27 metai, o girtavimas ne tik nesumažėjo, bet įgijo dar grėsmingesnį mastą.

Vadinasi, visuomenė neišlaikė šio egzamino. Atsakomybė tenka ir nuomonės formuotojams, visuomenėje pastebimiems žmonėms – jie neatliko savo misijos, per mažai prisidėjo prie pažangos, nors tokį vaidmenį paprastai prisiima daugelis garsių asmenų laisvose šalyse. Šiuo metu jau nėra jokių prielaidų manyti, kad padėtis pasikeis, kad visuomenėje kokiu nors būdu savaime įvyks vertybių lūžis, todėl turi įsiterpti valstybė, nes kitos išeities nebėra.

Oponentai pasirodė ne geriau, priešingai, kur kas blogiau nei politikai.

Ir nereikia kartoti tų pačių nuzulintų argumentų: „Kas gėrė – tas gers“, „Tai bus naudinga tik šešėlinei rinkai“. Įvairios pasaulio valstybės šioje srityje yra sukaupusios daug patirties, ir ji liudija, jog alkoholio prieinamumo, reklamos, amžiaus ribojimas sumažina svaigalų vartojimą ir turi pozityvios įtakos visuomenėje besiformuojantiems įpročiams.

Pavyzdžiui, neseniai Rusijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad alkoholio vartojimo suvaržymų, kuriuos daugiau kaip prieš 30 metų trumpam įvedė Michailas Gorbačiovas, įtaka jaučiama iki šiol. Vyrams, kurie tuo buvo 18–22 metų, visam gyvenimui susiformavo kitokie įpročiai: jie geria mažiau, be to, silpnesnius gėrimus nei vyresni ir jaunesni rusai. Taigi tas ribojimas, kad ir kaip jį vertintume, iki šiol gelbsti tūkstančius gyvybių.

Problemos esmė ta, kad Lietuvos visuomenėje, beveik visuose jos sluoksniuose, vyrauja iškreiptas požiūris į alkoholį kaip į būtiną gyvenimo komponentą, kaip į tam tikrą patyrimą bet kokioje gyvenimo situacijoje. Dėl tokio požiūrio Lietuva ir tapo alkoholio vartojimo lydere pasaulyje.

Nepasakysiu naujienos, jog tai skaudus buvusios okupacijos palikimas. Valstybė, įvesdama draudimus, kad ir kokie prieštaringi jie būtų, duoda ženklą visuomenei, kokios turėtų būti elgesio tendencijos. Beje, LVŽS yra gavusi tokį mandatą iš rinkėjų, kurie aiškiai mato šią problemą. Galvoj netelpa, kad visuomenės autoritetai siunčia priešingą signalą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"