TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Godi širdis

2016 07 30 6:00

Geriau mažai turėti su pagarbia VIEŠPATIES baime, negu būti turtingam ir gyventi be ramybės. (Patarlių knyga)

„O kad turėčiau aukso kalnus“, – sakoma vienoje liaudies dainoje, taip išreiškiant bendrą žmonijos lūkestį, kad tai, ką mes vadiname turtu, suteiks mums laimę, saugumą ir ramybę.

Nuo kvailų muilo operų iki kerinčių sėkmės istorijų driekiasi ta pati gija, teigianti, kad turtas, ir kuo didesnis, atneša viską, ko trokšta žmogaus širdis: užtikrintas rytojus, laiminga šeima, pusryčiai Paryžiuje, pietūs Niujorke, vakarienė Venecijoje... Net jei ir neturime tokių grandiozinių svajonių, vis tiek slapta pagalvojam: o kad turėčiau daugiau... Arba dažna svajonė: „Jei „Teleloto“ laimėčiau milijoną, tada...“ Aišku, pasakysite, ką gi kita galėtų kalbėti kunigas – jam žemiški vargai ir rūpesčiai svetimi, tad nesupranta, kad turto reikia išgyvenimui. Taip, tai tiesa.

Beje, pats turtas nėra blogis, viskas priklauso nuo žmogaus, kuris tuo turtu naudojasi, širdies. Daugybė įspūdingų katedrų ir šventovių buvo pastatytos dosnių turtingų žmonių dėka, daugybė labdaros organizacijų išlaikomos irgi dėl turtuolių gerumo. Ir Viešpats Jėzus, šio sekmadienio Evangelijos palyginime turtuolį bara ne už jo turtus, bet už manymą, kad sukaupti turtai užtikrins jam saugumą ir ramybę: „Tuomet aš tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!“

Tačiau toks troškimas yra pirmo Dievo įsakymo – „Neturėk kitų dievų“ – pažeidimas. Kad ir kokie būtų dideli žmogaus turtai, jis nėra sudaręs sandorio su mirtimi ir nežino savo valandos. Tai pamatinė tiesa, bet ji dažnai pamirštama. Pažvelkime į žmonijos istorijoje buvusius laidojimo papročius: turtuoliai buvo laidojami kartu su jų turimais lobiais, kad šie jiems praverstų ir aname pasaulyje. Tačiau galime būti ramūs, jie tikrai nepravers – aname pasaulyje nėra valiutos keityklų ir akcijų biržų.

Aname pasaulyje galioja tik viena valiuta – Dievo bei artimojo meilė. Taip, turtas suteikia daug galimybių, tačiau dažniausiai jos panaudojamos blogam tikslui: matyti tik save bei savo reikalus. Pasaulyje tiek daug milijardierių, tačiau itin daug ir skurdo. O kiek karinių konfliktų kyla vien iš godumo: ir ne tik tarp valstybių, bet ir tarp kaimynų, šeimos narių, giminaičių: „Vienas žmogus iš minios tarė Jėzui: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą.“ Iš tiesų Viešpats, kuris mus myli, pasirūpina visomis mūsų reikmėmis, o svarbiausia – suteikia tai, kas nenuperkama: širdies ramybę. Prašyti maldoj geresnio darbo ar gyvenimui būtinų dalykų nėra nuodėmė. Geriausia tarti, kaip sakė Senojo Testamento išminčius: „Neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik man kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas yra tas VIEŠPATS?“ Arba, būdamas skurde, nevogčiau ir nepaniekinčiau savo Dievo vardo.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"