TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gražulio metai, gražulių Lietuva

2013 12 31 6:00

Vis labiau marginalėjančios Darbo partijos veidas Viktoras Uspaskichas, šlovės zenite švietęs ant agurkų stiklainių, o pastaruoju metu tik teismo salėje, net „gero vaizdzelio“ laikais nebuvo sulaukęs tiek dėmesio, kiek beveik eilinis Seimo narys Petras Gražulis, vos kartą skridęs Gedimino prospektu.

V.Uspaskichas, dėl šlovės, galios bei įtakos kovęsis visomis jėgomis daugelį metų, regis, jau turėjo susitaikyti su mintimi, kad sėkmė vis dėlto buvo ne jo pusėje. Gal dėl to, kad suvirintoją iš Rusijos (mes juk mėgstame klijuoti etiketes), vos per kelis dešimtmečius tapusį Kėdainių viešpačiu, kaip aiškėja, nuoširdžiai temylėjo vos kelios jo partijos moterys. Net rinkėjai, kadaise audringai pasisakę už „savą vaikiną“, lietuviškai kalbantį su pabrėžtinu akcentu, net Kėdainiai, ilgus metus lanksčiai dėkoję už sraigtasparnių barstomus ledus bei algas vokelyje, susirado kitus favoritus. Juk prisimenate: pastaruosiuose rinkimuose Kėdainių dievas ir tėvas net nebebandė varžytis savo vienmandatėje apygardoje - į Seimą pateko pagal visus didelius, bet populiarumą prarandančius vadus gelbstintį partinį sąrašą.

Jo tėvonija atsuko nugarą ir V.Uspaskicho statistiniu pakaitalu turėjusiam tapti Vydui Gedvilui. Jo partija savo garbės pirmininkui už nugaros rodo įvairias grimasas ir, atrodo, nekantriai laukia momento, kai visam laikui galės pamojuoti skepetaite pagaliau sėdant į paskutinį lėktuvą Rusijos link. Jo aplinka nebeaiški, jo siekiai, kažkada kilę net iki prezidento posto, dabar koncentruojasi į jėgas alinančias pastangas neatsidurti ten, kur buvusį didelį konkurentą norėtų matyti ir kairė, ir dešinė, ir teisingumą vykdyti įsipareigoję Temidės tarnai. Finita la commedia, pone V.Uspaskichai. Arba, kad būtų suprantamiau ištikimiausiems gerbėjams, - rūmai pradingo, teliko suskilusi gelda.

Virš Lietuvos šįmet sužibo nauja politikos žvaigždė. Neturinti V.Uspaskicho charizmos. Neturinti net aptarnaujančios partijos. Bet už tai turinti visų televizijų visų pramoginių laidų eterį. „Ar žinote, apie ką mūsų laida, pone P.Gražuli?“ - klausia politikos žvaigždės televizijos žvaigždė. „Ne, - sako P.Gražulis. - Bet mane pakvietė, ir atėjau.“

Jūs prieštarausite, sakysite, kad P.Gražulis - ne nauja žvaigždė. Kad jis jau daugybę kadencijų sėdi Seime. Kad kažkada turėjo net ir partiją, kad nuolat krėtė zbitkas, kad darbo valandomis rengė bado akcijas, kad susimetęs su Kazimieru Uoka lyg jaunas žirgas laigė per policijos užtvaras vaivorykštinių paradų metu. Ir vis dėlto daugybę metų Petrui nesisekė išsiveržti iš marginalinių politikų aptvarėlio. Tų, kuriuos kalbino nebent pašaipūnų laidos, dėl deramos pagarbos politikams nerodymo tais laikais neįleidžiamos į Seimo rūmus ir dėl to turėjusios tenkintis palei rūmus besitrainiojančiais eterio ištroškusiais rėksniais. Tų, kurių neprisileido save gerbiančios partijos, tų, kurių rėkalojimų iš tribūnos netransliavo žinių laidos.

Šįmet viskas pasikeitė. Ir ne todėl, kad Petras žmogaus-šikšnosparnio poza ant policijos pareigūnų rankų perskrido gabalą Gedimino prospekto, jame marširuojantiems homoseksualams rėkdamas: „Už Lietuvą, vyrai!“ Ne todėl, kad skrydžio pradžiugintas Petras pasinėrė į džinsų siuvimo verslą, tapo nuolatinių „diskusijų“ laidų svečiu, o kartu - garbingos norinčios būti valdžios partijos tarsi garbingu kandidatu į Europos Parlamentą.

Ne. P.Gražulį į šlovės olimpą kelia staiga jį pamilę kolegos politikai. Ir iš jį priglaudusios „Tvarkos ir teisingumo“, ir iš Darbo partijų, ir iš tų, kurios nors viešai žmogaus-šikšnosparnio negarbina, bet vis tiek deda visas pastangas, kad jis toliau šmėžuotų politikų matomumo viršūnėlėse. Didžiausia šios meilės išraiška - prieš kelis mėnesius balsuojant išreikšta valia, kad patyčiomis, vieša neapykanta kitoniškumui, siaurakaktiškumu trykštančios kalbos negali būti teisėsaugininkų tyrimo objektu (tegu jie geriau aiškinasi, koks interneto komentatorius negražiai pavadino Bunkę, Zvonkę ar dar ką nors). „Šalin rankas nuo Petro“, - pasakė Seimas, teisėsaugininkams paprašius naikinti jo neliečiamybę tiriant galbūt buvusį neapykantos kurstymą. Ir nesvarbu, kad tokį sprendimą nulėmė „tvarkiečiai“ bei „darbiečiai“. P.Gražulis yra Seime, P.Gražulis, beje, yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, jo elgesys formuoja nuomonę apie visus.

Negana to, P.Gražulį į šlovės olimpą kelia teismai. Nėra daugiau nė vieno tokio veikėjo, kurį teismai taip mylėtų. Štai: prieš porą dienų nutraukta dar viena byla, kurioje P.Gražuliui buvo skirta 200 litų bauda už specialiosios policijos juostos perėjimą prieš homoseksualų eitynes sostinėje. Dabar visi prisidirbę galės skųsti juos tramdžiusius pareigūnus ir likti nenubausti. Nes jeigu galima Petrui, turėtų būti galima visiems.

Iš amžino autsaiderio P.Gražulis staiga tapo pusdieviu. Skurstanti, išsivaikštanti, vis piktėjanti čia liekančiųjų Lietuva, regis, rado naują „savą vaikiną“: rėksmingą, viešai homofobišką, viešai patriotišką, pataikaujantį apačių instinktams. Kažkada - disidentą, su ta vėliava patekusį į Seimą, lyg ir kataliką, nors ramiai besiskiriantį su žmona, kovotoją už teisybę, viršijantį greitį keliuose ir vis dėlto nemokantį baudų į valstybės biudžetą, kurio likimu taip rūpinasi.

Jautrios partijų nosys jau įnirtingai kruta, užuosdamos naują žvaigždę. Paliesi Petrą - paliesi tuos, kurie ploja jam katučių, kaip kažkada plojo ubagų karaliui Vytautui Šustauskui, V.Uspaskichui, širdžių prezidentui Rolandui Paksui. P.Gražulis jau tapo šiuo metu didžiausios neformalizuotos Lietuvos partijos - nusivylusių, nuskurdusių, neišsilavinusių, nedirbančių, išvažiuojančių - vėliava. Lyderiu, su kuriuo, nors ir pro sukąstus dantis, tenka skaitytis.

Nes jeigu vis dėlto nesiskaitysi, teks elgtis kitaip. Atsiriboti nuo pigaus populizmo. Reikalauti atsakomybės pirmiausia iš savęs. Laikytis žodžio. Dirbti rinkėjams, o ne rinkimams. Ne, tai jau visiška nesąmonė. Kur kas lengviau, įsimaišius į minią, rėkti kartu su Petru: „Už Lietuvą!“ (arba – „Už Petrą!“, tik jau nebe tą).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"