TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Greitas darbas – kreivas vaikas

2016 01 29 6:00

Ištisus metus kiekviena proga lyg mantrą kartojęs, kad naujasis socialinis modelis ir svarbiausia jo dalis – Darbo kodeksas (DK) tikrai bus priimtas, pats premjeras Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti nuosaikiau. Optimizmo, kad maždaug pusmetį Seime įstrigęs ir vis atidėliotas darbo santykius liberalizuojantis įstatymų paketas bus priimtas, mažėja. Kitaip ir negalėjo būti. 

Žvelgiant iš perspektyvos, kaip buvo stumiamas ir skubinamas šis kiekvieną darbuotoją tiesiogiai paliesiantis dokumentas, akivaizdu, kad kreivu keliu eita nuo pat pradžių.

Per milijoną eurų mokslininkams ir DK propagandai išleidusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kažkodėl padarė viską, kad tai baigtųsi taip, kaip ir prasidėjo. 2013 metais „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės vadovaujama ministerija vėlavo paskelbti konkursą, derėjosi dėl kainos, kol galiausiai tik 2014 metų vasarį su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Atmetusi pirmąjį VU pasiūlymą – paslaugas suteikti už kiek daugiau nei 1 mln. eurų, ministerija po kurio laiko nusileido ir vėliau neskelbiamo pirkimo būdu šias paslaugas įsigijo už 913 tūkst. eurų.

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi ministerijos auditą, pareiškė, kad buvo per mažai apklaustų galimų paslaugos teikėjų, neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo dokumentuose nenumatytos teisės derėtis dėl pasiūlymo kainos perkant paslaugą neskelbiamo pirkimo būdu. Suabejota ir ministerijos tikinimu, ar paslaugas suteikė tikrai tie ekspertai, kurie ir buvo nurodyti pasiūlyme. Aišku, ministerija atsakė, kad viskas buvo gerai, ir tuo reikalas baigėsi.

Nors nuo pat pradžių abejota, ar per pusantrų metų sukurti socialinį modelį apskritai įmanoma, pernai birželį darbas jau buvo baigtas. LŽ turi duomenų, kad VU mokslininkams vėluojant pateikti užsakytą dokumentą ministerija grasino nutraukti sutartį ir universiteto rektoriui siuntė įspėjamuosius raštus. Kuriant socialinį modelį prisidėję mokslininkai ir ministerijos atstovai neoficialiuose pokalbiuose pasakoja, esą nuo pat pradžių darbas vyko chaotiškai. Pavyzdžiui, sėdę rengti naujo DK teisininkai esą nė nežinojo, nuo ko pradėti, mat nebuvo aiškios koncepcijos, gairių. Galiausiai, kai kurie mokslininkai į darbo grupes galėjo būti įtraukti vien dėl garsių pavardžių – kalbama, tam, kad solidžiau atrodytų. O terminams artėjant į pabaigą, kaip pasakojama, naujasis DK keitėsi kone kasdien – jį redagavo tik pats mokslininkų grupės vadovas VU Teisės fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis.

Kur besi pirštu – ten neskaidru. Štai pernai LŽ išsiaiškino, kad neva „nepriklausomą ekspertizę“ DK projektui pateikė ne kas kitas, o Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. Ją užsakęs universitetas valdininkei už tai atlygino pagal darbo sutartį. Nė neabejojama, kad DK rengėjai šią valdininkę samdė tikslingai, nes Seime ji svarbiausia šios srities patarėja. Gal taip norėta apsidrausti, kai DK projektas pasieks parlamentą? Juk nuo šios valdininkės priklausys Seimo Teisės departamento išvados turinys.

„Nepriklausomas ekspertizes“ atliko ir dar trys ekspertai. Vienas jų – advokatas Vilius Mačiulaitis, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir vienas iš DK rengėjų Tomas Bagdanskis. VU darbuotojai sako, kad nors jis VU įdarbintas kaip socialinio modelio rengėjas, su šiuo teisininku vėliau be konkurso sudaryta ir docento darbo sutartis. Į VU Teisės fakultetą iš Mykolo Romerio universiteto staiga perėjo dirbti ir buvęs SADM viceministras Audrius Bitinas, kaip teigiama, nuo pat pradžių kuravęs socialinio modelio rengimą. Tokių ir panašių klausimų dėl skaidrumo ir interesų grupių ar tikėtinų užkulisinių intrigų nebūtų kilę, jei socialinio modelio rengėjai būtų skelbę viešus konkursus, deklaravę ekspertų atrankos principus.

Antai pernai lapkritį LŽ kreipėsi į VU Centrinę administraciją ir paprašė pateikti socialinio modelio kūrimo sutartį, pasirašytą su SADM. Po ilgų susirašinėjimų ir kreipimųsi raštu dienraštis iš VU šios sutarties taip ir negavo – esą negauti kitų konsorciumo narių leidimai. Regis, VU neįtikino argumentai apie tai, kad DK kūrimas apmokėtas mokesčių mokėtojų pinigais, o tarp VU statute skelbiamų universiteto veiklos principų – viešumas, skaidrumas paskirstant ir naudojant išteklius, atvirumas ir atskaitomybė visuomenei. Taigi, kur ir kaip nusėdo 913 tūkst. eurų, universiteto atstovai nelinkę aiškinti. Tuo metu ministerija socialinio modelio viešinimui jau išleido 17 tūkst. eurų, surengusi, kaip rodo dokumentai, 4 viešinimo renginius, užsakiusi po 500 vienetų rašiklių, aplankų dokumentams, bloknotų ir USB raktų.

Interesų grupių, intrigų pinklėse paskendusio socialinio modelio rengimo ir svarstymo aplinka (lankstyk, kaip nori) nė iš tolo neprimena XXI amžiaus Vakarų valstybių, į kurias esą lygiuojasi darbo santykius pertvarkyti užsimoję politikai. Kaip bepasisuktų socialinio modelio svarstymas, politikai turėtų prisiminti Dwighto Eisenhowerio žodžius: „Tai, kas yra svarbu, retai būna skubu, o tai, kas yra skubu, retai būna svarbu.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"