TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Grožio naikintojai

2006 08 24 0:00

Šią vasarą važinėdama po Šiaurės Lietuvą buvau nustebinta, kaip negailestingai nyksta naujų šeimininkų dar nesulaukę buvusieji dvareliai, į visas puses ištampomos jų dalys, autentiški akcentai.

Tų senųjų pastatų istorinė ir kultūrinė vertė neabejotina, jie tikriausiai įtraukti į mažesnės ar didesnės svarbos paveldo sąrašus, gali tapti turizmo ir kitokiais gražios traukos centrais. Šiandien dar būtų galima išgelbėti tą "aukso" fondą, bet rytoj jau gali būti per vėlu.

Po kelerių metų gal atsibus koks nors senovės mylėtojas, norės naujam gyvenimui prikelti tuos dvarelius ir rūmus, net nepagailės į juos investuoti didelių pinigų, tačiau senąjį vaizdą atkurti bus sunku.

Įstatymais visko nesureguliuosi, tačiau keista, kad nemaža dalis valstybės piliečių elgiasi lyg sovietmečiu, be skrupulų gviešdamiesi to, kas jiems niekada nepriklausė. Vadinasi, per septyniolika metų dar nepavyko atkurti pilietinės ir tautinės savimonės. Juk valstybė nesibaigia už kiekvieno mūsų namo durų.

Keistai nuskambėjo ir gamtosaugininkų ketinimai sumažinti saugomą Kuršių nerijos teritorijos dalį. Ją sumažinę galėsime veikti greičiau ir efektyviau, - aiškino vienas idėjos propaguotojų, anksčiau dirbęs Kultūros ministerijoje. Jeigu tokį iškreiptą suvokimą apie lietuviško rojaus kampelį demonstruoja kultūros reikalus išmanantis žmogus, ko norėti iš paprastų žmonių? Nutarus apriboti valstybės saugomos Kuršių nerijos teritoriją, žalią šviesą abejotinoms statyboms gaus tie tautiečiai, kuriems Lietuvos vertybės - nė motais. Jeigu taip elgsimės toliau, po dešimties metų Kuršių nerija gali tapti privačia teritorija, į kurią paprastas žmogus neįžengs arba už tai turės nemažai sumokėti.

Pavojus sėlina ne tik prie Kuršių nerijos, prie apleistų dvarelių, bet ir į sostinės kultūrinį gyvenimą. Premjeras Gediminas Kirkilas, besididžiuojantis bažnyčių auksuotojo patirtimi, kažkodėl tyli dėl sprendimo nugriauti sostinės "Lietuvos" kino teatrą. Nors, kaip sako žinovai, šioje istorijoje šaukštai jau po pietų, vis tiek būtų įdomu sužinoti, ką apie senųjų kino teatrų išsaugojimą galvoja naujosios Vyriausybės vadovas. Tačiau jis tyli. Mat pradėjus kalbėti apie griaunamus kultūros ir architektūros paminklus greičiausiai nebūtų išvengta šnekos apie kitą abejotiną projektą - Valdovų rūmus, kurių statybą inicijavo Algirdas Mykolas Brazauskas. Tačiau ir šiuo atveju šaukštai po pietų, nors abejonių jau kilo net ir kai kuriems šios statybos šalininkams, pamačiusiems, kad rūmai ima gožti ne tik Katedrą, bet ir Gedimino pilį.

Sovietinius laukus idealizuojantys pensininkai tvirtina, kad sovietmečiu pasiuntus laišką partinei valdžiai buvo galima tikėtis šiokios tokios reakcijos, o šiais laikais - rašyk nerašęs, niekas nepasikeis. Lietuvos gyvenimas kažkuo primena kino filmą, kur iš pažiūros teisingi herojai bijo kritikuoti blogiukus vien dėl to, kad šie yra jų draugų draugai ar gali turėti su jais bendrų interesų.

Klausite, kas toliau? Nežinau. Nykstančias padorumo ir pagarbos ribas mačiau vienoje Vilniaus bažnyčių, kur per šventas mišias elgeta įžūliai reikalavo išmaldos iš maldoje paskendusių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"